Lietuvos susisiekimo ministerija nori nugriauti Vilniaus oro uostą, kadangi jis nuseno ir, iš viso, „sovietų okupacijos“ palikimas. Kalba apie „okupaciją“ reiškia, jog pas pačią Lietuvą pinigų naujam oro uostui nėra, ir ji tikisi jų gauti iš ES struktūrinių fondų postsocialistinėms Rytų Europos šalims. Ar gaus – tai dar didelis klausimas, turint omenyje įtampą ES su pinigais, solidarumu ir dėmesiu Rytų Europai. Gali atsitikti, kad Lietuvos vadovybė Vilnių paliks be oro uosto: seną nugriaus, o naujam nesuras pinigų.
„Man atrodo, atėjo laikas labai aiškiai pasakyti, kad sovietinis okupacinio laikotarpio pastatas neatitinka šiandienos modernios Lietuvos įvaizdžio ir tų funkcionalumų, kurie reikalingi šiuolaikiniam oro uostui. Šį pastatą turėtų pakeisti naujas, modernus oro uostas“, – pastarosiomis dienomis kalbėjo Lietuvos susiekimo ministras Marius Skuodis.
Kalbama apie Vilniaus oro uostą, kurio pagrindinis pastatas buvo pastatytas 1954 metais ir yra stalininio ampyro paminklas. Antrasis oro uosto terminalas buvo statomas 1980-aisiais metais ir perduotas eksploatuoti jau po to, kai Lietuva išėjo iš TSRS sudėties. Trečiąjį Vilniaus oro uosto terminalą Lietuva gavo jau būdama ES sudėtyje.
Dabar Lietuvos Vyriausybė kalba, jog sostinės oro uostas materialiai ir moraliai nusidėvėjo, todėl “okupacijos paveldą” reikia nugriauti, o jo vietoje pastatyti šiuolaikinius “šalies vartus”, kurie atitiks europietišką Lietuvos pasirinkimą.
Klausiama, dėl ko reikėjo prie įprasto infrastruktūrinio projekto prikabinti ideologiją, ir vietoje paprastų žodžių apie tai, jog senus oro uosto terminalus ir pakilimo-nutūpimo takus reikia keisti, užvirti košę apie „sovietų okupaciją“ ir Lietuvos įvaizdį? Dėl ko Marius Skuodis iš savęs daro pajuokos objektą?
Bet jei griauti Vilniaus oro uostą, kaip „okupacijos paveldą“, tai tada reikia griauti ir Lietuvos Seimo pastatą, ir Vyriausybės rūmus. Jie gi taip pat pastatyti „okupacijos“ laikais.
Ko dar ten?
Pats Vilniaus miestas, kaip šiuolaikinės Lietuvos sostinė – tai „okupacijos paveldas“, ir taip mąstant, jį reikia arba taip pat nugriauti, arba gražinti Lenkijai.
Tai bus tiksli lietuviškos ideologijos seka. Ji gi smerkia Molotovo – Ribentropo paktą ir, po to sekusį, sienų pasikeitimą Rytų Europoje laiko jo tiesioginiu padariniu. O Vilniaus perdavimas į Lietuvos sudėtį – tai tiesioginė Raudonosios Armijos žygio į Lenkiją, Maskvos ir Kauno savitarpio pagalbos sutarties ir įvedimo į Lietuvą tarybinio karinio kontingento pasekmė.
Tai dėl ko Lietuvos susisiekimo ministerijos vadovas taip save gėdina? Paprasčiausiai, dėl kvailumo? Viskas žymiai gudriau. Lietuva nėra įpratusi infrastruktūrinius projektus realizuoti savo kaštais. Sovietų laikais kelius, stotis, oro uostus jai statė „okupantai“, o paskutiniuosius 16 metų stato Europos Sąjunga. Infrastruktūra, statyba – tai tos sferos, kurioms visų pirmą skiriamos struktūrinių ES fondų dotacijos.
Kalba apie „okupacijos paveldą“ reiškia, jog naujo sostinės oro uosto statybai savų pinigų Lietuva neturi, ir Vyriausybė tradiciškai ketiną juos iškaulyti Briuselyje.
Prie ko čia okupacija? Prie to, jog struktūriniai ES fondai (Susibūrimo fondas, regioninės plėtros fondas ir kiti) buvo kuriami buvusių socialistinių valstybių infrastruktūriniam atsilikimui įveikti ir jų jungimuisi su likusia Europa. Todėl, jei reikalingi pinigai, Briuselio valdininkams reikia aiškinti apie sunykusius „sovietų okupacijos periodo“ paminklus.
Kitas klausimas, ar Lietuva gaus iš ES fondų reikalingus pinigus? Paskutiniaisiais pusantrų metų Briuselyje visiškai viskas blogai ir su pinigais, ir su solidarumu, ir su dėmesiu į tai, kaip „Naujoji Europa“ įveikia socialistinio periodo pasekmes.
Bet ir anksčiau buvo ne ką geriau. Ignalinos AE Lietuva uždarė – naujai „demokratiniai“ AE pinigų jai Europa nedavė. Independence SGD terminalą Lietuva įsivežė savo sąskaita –finansuoti jo funkcionavimą Europa atsisakė.
Gali atsitikti taip, kad senus terminalus Lietuva nugriaus, naujam, šiuolaikiniam oro uostui pinigų nesuras, ir pati sau susikurs transporto kolapsą.
Ir tuo stebėtis nereikės. Dabar gi valdžioje tie patys konservatoriai, kurių, prieš tai buvusi vyriausybė nukirsdino, auksinius kiaušinius dedančią vištą – Ignalinos AE. Žmonės, kurie sugeba iš pagrindinio elektros energijos eksportuotojo regione paversti Lietuvą pagrindiniu jos pirkėju, sugebės ir Lietuvos sostinę palikti be oro uosto. Nepasiekdami geresnio rezultato teisinasi tuo, jog už tai dabar su „okupacijos paveldu“ tiksliai viskas baigta.