Lietuvos azotinių trąšų gamykla Achema priversta sumažinti gamybą dėl aukštų dujų kainų. Su analogiškomis problemomis susiduria ir Odesos prieuosčio chemijos gamykla, kuri uždaroma neapibrėžtam laikui. Energetikos krizė skaudžiai smūgiuoja ir kitas kompanijas, bet tai ne priežastis kaltinti Lietuvos ir Ukrainos vadovybę nekompetentingumu. Nors iš kitos pusės, jos sąmoningai atsisakė daryti tai, ką daro Baltarusija – kovoti už maksimaliai naudingas energijos resursų importo sąlygas.
„Achema atidžiai svarsto tolimesnės veiklos galimybes ir koreguoja savo produktų gamybinę pintinę. Dėl šiuo metu susiklosčiusių nepaprastų sąlygų rinkoje, buvo nuspręsta, baigus planinį remontą, laikinai nepaleisti vieną iš amoniako cechų“, - sakė Achemos generalinis direktorius Ramūnas Miliauskas.
Nepaprastomis sąlygomis jis supranta rekordiškai aukštas dujų kainas Europoje. Paskutiniu metu, vartojimo sumažėjimo imliose energijos šakose požymių fone, jos visgi „atslūgo“.
Miliauskas visiškai teisingai sako, jog visame pasaulyje azotinių trąšų gamintojai pergyvena nelengvus laikus.
Amerikiečių CF Industries Holdings Inc uždaro dvejas savo gamyklas Didžiojoje Britanijoje. Po to apie gamybos optimizavimą pareiškė ir norvegų kompanija Yara. „Rekordinės gamtinių dujų kainos Europoje įtakoja amoniako trąšų gamybos rentabilumą. Dėl ko Yara nutraukia gamybą kai kuriuose savo gamyklose. Atsižvelgiant į optimizavimą, kompanija beveik 40 procentų sumažins amoniako produkcijos gamybą Europoje“,- sakoma kompanijos pranešime.
Nėra nieko nuostabaus, jog viena iš dujų brangimo pasaulio rinkoje aukų tapo Odesos prieuosčio chemijos gamykla (OPG).
Ukrainos energetikos eksperto Dmitrijaus Maruničio žodžiais tariant, ši įmonė jau seniai priprato stabdyti gamybą, kai dujų kainos tampa didelės. Kaip matosi, dabar Odesos prieuosčio chemijos gamyklai prasideda eilinis prastovos periodas.
Ukrainos leidinys „Strana“ cituoja gamyklos darbininkus: „Staigiai išaugo dujų kaina. Ir firma-tiekėjas -Agro Gaz Trading dabar atsisako tiekti dujas į gamyklą. Jai, paprasčiausiai, nenaudinga, kaina pašoko virš tūkstančio dolerių, su firmos antkainiu. Atitinkamai išauga ir produkcijos kaina. Suprantama, ji tapo nekonkurencinga, niekas nenori pirkti. Visos saugyklos užgrūstos karbamidu. Šiandieną sustabdė karbamidą, o rytoj sustabdys amoniako gamybą. Tolimesnės perspektyvos neaiškios“.
Kaip matosi, Achema seka ukrainietiško OPG pavyzdžiu: gamykla veikia, jei dujos pigios. Jei dujos brangsta, gamyba sustoja.
Suprantama, būtu nekorektiška šią problemą suvesti išimtinai į Lietuvos ir Ukrainos valdžios trumparegiškumą: dabartiniu metu visi azotinių trąšų gamintojai jaučia sunkumus (panašiai, kaip praeitų metų pavasarį iškilo problemos visiems naftos tiekėjams).
Bet reikalas tame, jog, Lietuvoje ir Ukrainoje „įregistruotos“ kompanijos galėjo išvengti tų problemų.
Reikėjo tik neatsisakyti konstruktyvių santykių su „Gazpromu“.
Kaip tada jaustųsi Lietuvos ir Ukrainos „žydrojo kuro“ vartotojai?
Veikia „Gazpromo“ ir „Gazprom transgaz Belorus“ pasirašyti dujų tiekimo į Baltarusiją ir jų transportavimo vakarų kryptimi kontraktai . Baltarusijai vienas tūkstantis kubinių metrų dujų apsieina 128,5 dolerių. Tai beveik tas pats, kaip ir praeitais metais (127 doleriai).
Praeitais metais Minskas skundėsi, jog vokiečiai dujas perka naudingesnėmis kainomis, negu kontrakto kainos baltarusiams. „Vakar mane painformavo, jog Europoje, šiais nepaprastais laikais, Rusija gamtines dujas parduoda iki 70 dolerių: už 65-68 dolerius, be nekaip už 127 dolerius, kaip Baltarusijai,- skundėsi prezidentas Lukašenka.- Kokia šia situacija ir padėtis, ko mes galime tikėtis ateityje? Norėtųsi žinoti, kas šiuo metu padaryta dėl gamtinių dujų kainos sumažinimo Baltarusijai“.
2021 metais kaina dargi truputi išaugo, bet Lukašenką jau viskas tenkina. Todėl, kad europiečiai už „žydrąjį kurą“ moka kelis kartus daugiau.
Tuo metu Ukraina tęsia rusiškų dujų, apsimesdami jog jos „europietiškos“, pirkimą. Buitiniai vartotojai stovi ant eilinio komunalinių tarifų pakėlimo, kurie šiais metais žada būti ypatingai skausmingi, slenksčio.
Prezidentas Vladimiras Zelenskis turėjo realią galimybę užbaigti absurdišką Petro Porošenkos energetinę politiką. Pirmais jo prezidentavimo metais vyko derybos dėl naujo tranzito kontrakto sudarymo tarp „Gazpromo“ ir Naftogazo“.
Maskvoje atvirai pasakė, jog nori su Kijevu sudaryti paketinį susitarimą, kuris apimtu susitarimus dėl tiesioginio dujų tiekimo. Toks žingsnis atrodė abipusiai naudingu ir logišku.
Bet grįžti prie tokio santykių su „Gazpromu“ formato Zelenskis nepanoro ir vietoj to gavo dujų krizę.
Apie tai, jog Ukraina pakišo save dėl ilgalaikio rusiškų dujų tiekimo kontrakto nebuvimo, Aukščiausioje Radoje pareiškė frakcijos „Batkivščina“ deputatas Aleksej Kučerenko. Tokios pat nuomonės prisilaiko „Opozicinės platformos – už gyvenimą“ lyderis Jurij Boiko. Jo žodžiais tariant, dar ne vėlu atnaujinti tiesioginį tiekimą iš Rusijos.
Pridėsime dar vieną svarbų faktą: Ukrainos energetinės sistemos kompanija-operatorius pasakoja apie kritinę situaciją su anglies kaupimu šiluminėse elektrinėse (ŠE).
Vyrauja didelė tikimybė, jog nugalėjusiai maidaną šaliai, vėl prisieis ruoštis vėduokliškiems atjungimams, o „Ukrenergo“ prašys savo kaimynų avarinės pagalbos.
Viena iš tų kaimyninių šalių – Baltarusija – oficialaus Kijevo paskelbta faktiškai nedraugiška, o kita šalis - Rusija – Aukščiausios Rados lygyje pripažinta „agresoriumi“. Ar panorės jos eilinį kartą gelbėti bukagalvį klouną ir jo, ne mažiau bukagalvę, Ukrainos Vyriausybę?
Lietuva nuėjo savo keliu. 2014 metais ji pas norvegus išsinuomojo suskystintų gamtinių dujų terminalą, kad nugalėti „energetikos priklausomybę“ nuo RF. Ir iš tikrųjų, dujų importo šaltinių diversifikacijos uždavinys buvo išspręstas: atsirado galimybė Lietuvai pirkti SGD vietoje vamzdynų dujų. Pastarųjų kaina, kaip taisyklė, žymiai žemesnė (išnešim už skliaustelių praeitų metų energetiko rinkos griuvimą, kuris buvo iššauktas koronavirusiniais apribojimais).
Be to, terminalas tiesiogine šio žodžio prasme, iš Lietuvos pumpuoja pinigus: 60 milijonų euro kasmet reikia mokėti už jo nuomą, dar 70-80 milijonų – už išlaikymą, tame tarpe kompensuoti valstybės kompanijos Ignitis nuostolius, kuri sudarė komerciškai nesėkmingą kontraktą su norvegišku dujų tiekėju Equinor.
Nuostabi lietuviška schema: nenaudingus kontraktus sudaro valstybė, o už tai turi mokėti buitiniai ir pramoniniai vartotojai.
Likimo ironija, patį didžiausias SGD terminalo eksploatacijos efektą Lietuvoje pajuto ta pati Achema. Ji ne tik perka dujas Klaipėdoje pagal ilgalaikius kontraktus, bet ir moka patį didžiausią mokestį. Mokestį, kuris sulyginimas su įmonės darbo užmokesčio fondu.
Pačią nuostolių, kuriuos generuoja SGD terminalas, atlygimo tvarką Achema jau keletą metų ginčija teisme. Paskutiniu metu jos ieškinys buvo dalinai tenkintas – pas kompanija atsirado viltis, jog veikianti schema bus peržiūrėta.
"Šis Europos sąjungos Bendrojo teismo nutarimas rodo, jog valstybė ir Europos komisija ne visada vadovaujasi ES įstatymų reikalavimais koordinuojant valstybės paramos schemą, dėl ko nukentėjusiems asmenims tenka ilgai bylinėtis, kad įrodyti tiesą ir padarytus nusikaltimus“,- sakoma Achemos pranešime.
Tarp kitko, kol bus pradėtas Lietuvos energetikos politikos iškreivinimų ištaisymas, stambiausias šalies trąšų gamintojas gali nueiti Odesos prieuosčio chemijos gamyklos pėdomis.
Vietoj to, kad kovoti už maksimaliai naudingas dujų importo sąlygas tėvyninėms įmonėms, Pabaltijo respublikų valdžia jiems užkrauna SGD terminalų aptarnavimo naštą . Ar sugebės tokios kompanijos konkuruoti, pavyzdžiui, su vokiečiais, kurie teikia pirmenybę bendradarbiavimui su „Gazpromu“?
Rusijos ir Baltarusijos santykiai energetikos sferoje niekada nebuvo (ir, tikriausiai, nebus) paprastais. Kaip ir Rusijos-Ukrainos santykiai Janukovičiaus laikais. Bet Azarovo vyriausybei ir į galvą neatėjo mintis organizuoti virtualinio reverso schemą arba užpirkti SGD per užsienio terminalus.
Kažkas tai gauna naudos iš kaimynystės su šalimi, kuri turi turtingiausias energetikos resursų atsargas, o kažkas tai paverčia tą kaimynystę į problemą.
Todėl pas vienus gamyklos veikia, o pas kitus jos užsidaro.