Sausio – rugsėjo mėnesiais Lietuva importavo baltarusiškų prekių už beveik 800 milijonus eurų, tai yra 50 procentų daugiau nei per analogišką pareitų metų laikotarpį. Atitinkamus duomenis paviešino Pabaltijo respublikos Statistikos departamentas. Kaip tai bebūtu paradoksalu, bet Baltarusijos – Lietuvos prekybą pagyvino... sankcijos Lukašenkos režimui. Būtent jos prisideda prie produkcijos, kuri artimiausiu metu gali būti uždrausta, importo augimo į ES.
Į Baltarusijos importą Lietuvoje dėmesį atkreipė visuomeniniai aktyvistai, kurie pastebėjo, jog kiekvienas dešimtas alaus litras jų parduotuvių lentynose yra pagamintas Lukašenkos valstybės įmonėje "Krinitsa“.
To pačio, kurį „paskutinis Europos diktatorius gyrė dar 2003 metais. „Žigulinio“ receptams aš teikiu pirmenybę mūsų „Krinitsos“, ir taip toliau, mūsų markės, mūsų brendai“.
„Lietuvos parduotuvėse yra nemaža baltarusiško alaus. Gaspadorių, Brolijos, Tradicinis bei kitos, lietuviškomis etiketėmis pažymėtos rūšys iš tikrųjų pagamintos Baltarusijos valstybės įmonėje Krinitsa, kuriai vadovauja Lukašenka. Preliminariais duomenimis, kiekvienais metais Lietuvoje parduodama apie 20 milijonų litrų baltarusiško alaus, kas sudaro beveik 10 visos vidaus rinkos procentų. Režimui reikalinga valiuta, todėl alus parduodamas pigiai, vadinasi, Lietuvos aludariams sunku konkuruoti su tokia pigia produkcija“, - kalbama vienoje iš Facebook grupių, kurioje agituojama prieš baltarusišką produkciją.
Su tokiu požiūriu sutinka ir Lietuvos aludarių gildijos prezidentas Saulius Galadauskas.
Jo žodžiais tariant, baltarusių gamybos alus – pats pigiausiais, bet jis „ne žmonėms“.
Bet daugelis lietuvių, deja, yra įpratę parduotuvėse rinktis patį pigiausią alkoholį. Juk Lietuva – viena iš pačių geriančiųjų šalių pasaulyje.
Norfa prekybos tinklo atstovas spaudai Darius Ryliškis taip pat diskutuoja: „Šio alaus (baltarusiško - RuBaltic.Ru pastaba) nedaug, jį siūlo asortimento paįvairinimui. Pirkėjai jį perka. Jei žmonės nepirktų, jo nebūtų pardavime“.
Norfos atstovo pastaba patvirtinama statistiniais duomenimis: alus toli gražu nėra pagrindinė prekė, kurią Lietuva perka Baltarusijoje.
Jis sudaro tik 1 procentą nuo visos bendrojo importo apimties. Ir jeigu baltarusiškos „Krinitsos“ priešininkai panorės sužinoti, kuo ir kaip jų šalis prekiauja su „paskutine Europos diktatūra“, tai jų laukia neįtikėtini atradimai.
Lietuvos Statistikos departamentas dar prieš dvejus mėnesius paviešino straipsnį pretenduojantį į sensaciją.
Jame rašoma, jog per šių metų paskutinius šešis mėnesius importas iš Baltarusijos šoktelėjo netgi 58,3 procentais ir sudarė beveik 560 milijonų eurų.
Pagal augimo tempus tai antras rezultatas po Jungtinių Amerikos Valstijų.
„Nepaisant Vakarų bandymų sankcijomis parklupdyti Baltarusijos režimą, prekių srautas iš šios šalies į Lietuvą kol kas ne tik nesulėtėjo, bet tapo rekordiniu: įmonės skubėjo užsipirkti baltarusiškų prekių, kol nesutriko jų tiekimas“, - tvirtina Lietuvos statistikos departamentas.
Su šiuo įvertinimu sunku nesutikti. Pirmosios Europos sąjungos ekonominės sankcijos Lukašenkai buvo įvestos tik po Romano Protasevičiaus sulaikymo ir pasirodė gana švelnios. Jos neliečia pagrindinių Baltarusijos eksporto prekių.
Bet Lietuvos verslas puikiai supranta, jog Lukašenkos režimo „smaugimas“ – tai gana ilgai besitęsiantis procesas. Tai, ką šiandieną galima pirkti, rytoj gali tapti „uždraustu vaisiu“.
Čia mes sau leisime pacituoti mūsų 2020 metų spalio mėnesio 2 d. straipsnį: „Kai personalinės sankcijos taps ne efektyviomis, Lietuvoje būtinai atsiras politikai, kurie pasiūlys „sudraskyti į skutus“ Baltarusijos ekonomiką. Tokios nuotaikos ypatingai būdingos opoziciniams konservatoriams. Jau po kelių dienų jie gali laimėti parlamento rinkimuose ir tapti valdančiosios koalicijos partneriu“.
Konservatoriai – landsbergistai iš tikrųjų atėjo į valdžią. Tapo aišku, jog sankcijų karas su Baltarusija stiprės. Ir kaip į tai reagavo lietuviškas verslas? Palaikė naująją vyriausybę bei jos siekį palikti Lukašenką be gyvavimo lėšų? Deja, viskas įvyko tiksliai taip, tik atvirkščiai.
Lietuva ėmėsi rekordiniais tempais didinti produkcijos, kuri laikui bėgant galo tapti sankcine, užpirkimus.
SEB banko ekonomistas Tadas Poviluskas atkreipia dėmesį į tai, jog dėl korona viruso pandemijos praeitais metais prekyba tarp šalių smuko. Tai yra, Baltarusija Lietuvoje paprasčiausiai dalinai atstato savo eksportinius praradimus. Per 2019 metų sausio – rugsėjo mėnesius ji nusiuntė į Lietuvą produkcijos už 812,9 milijono eurų. Per šių metų sausio – rugsėjo mėnesius – beveik tiek pat (796,6 milijono eurų). Tai yra, iki kovidinis lygis jau viršytas, jokios JAV ir ES sankcijos tam netrukdė.
Komentuodamas pirmojo pusmečio rezultatus, Poviluskas prieina prie išvados, jog sekančių šešerių mėnesių rezultatas atrodys žymiai blogiau. Bet kol kas jo prognozės neišsipildo. Liepos ir rugpjūčio mėnesiais Lietuva išlaikė spartuolišką baltarusiškos produkcijos užpirkimo tempą.
Bet būtent tuo metu Lukašenką, esą, pradėjo „migracinį karą“ prieš ją! Karas karu, o prekyba pagal tvarkaraštį.
Kokios prekės dėka Baltarusija gavo didžiausią pelną prekiaudama su Lietuva? Elektros energijos. Tos pačios elektros energijos, nuo kurios Pabaltijo respublika norėjo atsitverti, paleidus „nesaugią“ Baltarusijos AE (BelAE).
Prezidentas Gitanas Nausėda, ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė, URM vadovas Gabrielius Landsbergis bei kiti Lietuvos isteblišmento atstovai įkalbinėjo savo draugus užsieniečius (latvius, ukrainiečius) prisijungti prie Astravo „atominio monstro“ boikoto. Tuo metu paaiškėja, jog šių metų sausio – rugpjūčio mėnesiais Lietuva užmokėjo už baltarusišką elektros energiją 132,6 milijono eurų. Maždaug 46 milijonus eurų daugiau, negu už visus (!) 2020 metus.
Lietuvos Statistikos departamentas atskleidė Polišinelio paslaptį: Pabaltijo respublika, reikalaudama iš kitų šalių nutraukti elektros energijos importą iš Baltarusijos, pati to nedaro.
Tiekimas ne tik tęsiamas – jo apimtys didėja lyginant su tuo periodu, kai BelAE dar neveikė.
Atmintyje iškyla žinomos iš sovietų kino filmo dainos žodžiai: „Ką jie bedarytu, niekas nesidaro“. Lobijavo sankcijas Baltarusijai – padidino baltarusiškos produkcijos importą. Paskelbė BelAE boikotą – padidino baltarusiškos elektros energijos importą.
Jei politikams įteikinėtų premijas už pačius absurdiškiausius „pasiekimus“, Lietuvos atstovai tiksliai būtų nominuoti pretendentais į Grand-prix.