Geležinkelio kompanijos China railway container transport corp. (CRCT) klientai gavo pranešimus apie tai, jog tiesioginiai pervežimai iš Kinijos į Lietuvą atšaukiami dėl susiklosčiusios politinės situacijos. Mažiausiai iki spalio mėnesio kinų prekės galiniams vartotojams Europoje bus pristatomos alternatyviniu maršrutu (greičiausiai, per Lenkiją). Lietuvai tai ne mirtinga, bet kartu su krovinių tranzitu ji netenka paskutinės vaisingo ir abipusiai naudingo bendradarbiavimo su Padangių šalimi, vilties.
„Įspėjame, jog dėl susiklosčiusios tarp Lietuvos ir Kinijos politinės situacijos bus atšaukiamas tiesioginis traukinys (suplanuotas rugpjūčio 28 dieną – RuBaltic.Ru pastaba)). Taip pat pranešame, jog visi tiesioginiai traukiniai į Vilnių rugsėjo mėnesiui taip pat bus atšaukiami iki tolesnių žinių iš CRCT“, – rašoma laiške, kurį gavo kinų geležinkelio vežėjo klientai. Šis pranešimas buvo išsiųstas vos keletą dienų po to, kai KLR atšaukė konsultacijoms savo ambasadorių Lietuvoje ir rekomendavo Vilniui padaryti tą patį. Ryšys tarp šių dviejų įvykių akivaizdus: tranzito kroviniai Pabaltijo respubliką palieka kartu su Padangių šalies diplomatijos atstovai.
„Daugelis didžiųjų Kinijos įmonių yra valstybinės, jų vadovai baiminasi dėl savo užimamų postų. – mano Lietuvos transporto atašė Kinijoje Ramūnas Rimkus. - Dėl to, vos tik jie išgirdo apie atšalusius santykius tarp mūsų šalių ir atšauktą konsultacijoms Kinijos ambasadorių, neilgai reikėjo laukti, kol jos net neprašytos parodys savo lojalumą . (...) – „Prarasti tuos kelis eurus atšaukus tiesioginius reisus į Lietuvą jiems atrodo gerokai saugesnis variantas negu užsitraukti partijos rūstybę“.
„Jos net neprašytos“. Kaip ir Lietuva, kuri neturi jokio ryšio JAV Finansų ministerijos sankcijomis „Belaruskaliui“, bet vis vien, dėl visą ko ruošiasi jas įgyvendinti (netgi atsisakymo nuo kiekvienos ketvirtos krovinių tonos Klaipėdos uoste kaina).
Skirtumas tik tame, jog kinų kompanija laikosi savo vyriausybės kurso, o Lietuva „kriuksinėja“ už vandenyninių kuratorių interesams.
Gaunasi taip, jog Kinija išnaudos alternatyvinius prekių tiekimo galutiniams vartotojams maršrutus. Pats akivaizdžiausias variantas – Lenkija. Logistikos kompanijos ACE logistics atstovo Tomo Jankausko žodžiais tariant, kinų geležinkelininkai turi darbo su lenkais patirties.
Kažko tai panašaus reikėjo laukti. Lietuvos susisiekimo ministras Marius Skuodis neseniai pareiškė, jog prekių vežimas iš Padangių šalies gali sumažėti. Bet tai nėra baisu, kadangi prekybiniai-ekonominiai Lietuvos ryšiai su Kinija silpni. 2019 „iki kovidiniais“ metais užsienio prekybos apimtis tarp jų sudarė tik 1,35 milijardo dolerių.
Todėl Lietuvos valdininkai sakys (ar jau sako), jog kinų nereikia bijoti – esą, jie mums nieko nepadarys.
Iš kitos šalies, dar prieš 3-4 metus Lietuva bandė organizuoti bendradarbiavimą su Kinija. Tai žadėjo būti labai pelningu. Vengrija neleis sumeluoti: 2017 metais šalis jau gavo iš Kinijos investicijų už 4 milijardus dolerių, kas leido įsteigti 10 tūkstančių naujų darbo vietų. Tai nedidelio Lietuvos miesto gyventojų skaičius.
Paskutinis kinų-vengrų bendradarbiavimo pasiekimas – susitarimas Budapešte įkurti Šanchajaus Universiteto Fudanj filialą. Kada Lietuvoje paskutinį kartą buvo atidaromos naujos aukštojo mokslo įstaigos? Dar prie Sovietų?
Netgi praėjusiais metais, ekonominės krizės metu, kinų kapitaliniai įdėjimai užsienyje išaugo 3,3 procento (iki 132,9 milijardo dolerių). Nei viena šalis nesiūlo pasauliui tokios investicijų apimties.
Uždirbti Kinijos dėka neseniai bandė ir Lietuva, ir, visų pirma, buvo viliamasi krovininiais pervežimais geležinkeliu „Vienos juostos – vieno kelio“ projekto rėmuose.
Prisiminkime, ką sakė 2017 metais tuometinis Respublikos susisiekimo ministras Rokas Masiulis:
„Lietuva siekia, kad per šalies teritoriją keliautų kuo daugiau krovinių iš Kinijos į Europą, būtų naudojamasi Šeštokų, o po kelerių metų, kai bus baigti europinės geležinkelio vėžės įrengimo darbai, - ir Palemono įvairiarūšiais terminalais. Be to, esame pasirengę stiprinti trišalę partnerystę su Kinija ir Baltarusija. Galime užtikrinti kokybišką transporto ir logistikos grandinę tiek jūra per Klaipėdos uostą, tiek geležinkeliu, kroviniams, skirtiems prie Minsko Kinijos įmonės „China Merchants Group“ kuriamam pramonės parkui „Didysis akmuo“, - sakė susisiekimo ministras R. Masiulis.
Tie laikai liko praeityje. Su Baltarusija Lietuva susibarė, į bendrus transporto-logistikos projektus dabar galima įtraukti nebent Svetlanos Tichonovskajos biurą, bet pinigų ant to neuždirbsi.
Pasirodžius naujienai apie oficialios Taivanio atstovybės atidarymą Vilniuje, kinams visą tai įkyrėjo. Nors tai tik ledkalnio viršūnė.
Analitinis RuBaltic.Ru portalas jau rašė, jog skausmingu Padangių šaliai tapo Lietuvos išėjimas iš bloko „17+1“ ir Gabrieliaus Landsbergio raginimas Europos Sąjungoje sukurti principingai naują bendradarbiavimo su Kiniją formatą. Užsižaidimas su Taivaniu paprasčiausia perpildė KLR Komunistų partijos kantrybės taurę, kuri ilgą laiką stebėjo nedraugiškus Vilniaus veiksmus: diskusiją apie „uigūrų genocidą“, Dalai-lamos vizitą, kinų kompanijų diskriminavimą ir t.t.
Nukreiptų prieš Kiniją Lietuvos iniciatyvų išvardijimui vieno straipsnio tikrai bus maža.
Ar nukentės šalies ekonomika dėl santykių su Kiniją pablogėjimo? Skuodis teisus: nuostolis bus nežymus. Bet Lietuva atsisako dar ir potencialių kinų investicijų, kurios galėtų būti skaičiuojamos milijonais dolerių.
Aiškėja gana originalus ekonominis požiūris. Nusispjauti (įvardinsim jį tai).