Lietuvoje pristabdomas pagrindinės geležinkelio linijos šalies vakaruose ruožo rekonstravimo projektas, kainuojantis 56,5 milijono eurų. Apie tai pranešė „Lietuvos geležinkelių“ (LG) dukterinės įmonės LTG Infra spaudos tarnyba. Peržiūrėti savo planus Vilniui prisiėjo dėl sankcijų Baltarusijai, kurios artimiausiu metu gali išprovokuoti tranzito krizę Pabaltijo respublikoje. Esant tokiom sąlygom Lietuva yra priversta veikti taip pat, kaip ir kaimyninė Latvija – stabdyti anksčiau pradėtus investavimo projektus.
Šiandieną galima jau tvirtai pasakyti, jog JAV ir ES sankcijos Baltarusijai visgi suveikė. Bet ne prieš Baltarusiją, o prieš Lietuvą: LG sustabdė pagrindinės šalies geležinkelio linijos ruožo Plungė – Šateikiai modernizavimą.
Projektas buvo pradėtas 2019 metais, rangovų konkursą laimėjo kelių tiesimo ir tiltų statybos bendrovė „Kauno tiltai“. Gavę vyriausybės ir komisijos, tikrinančios strateginės kompanijos sandorius, leidimą, „Lietuvos geležinkeliai“ pasirašė su ja 56,5 milijono eurų vertės kontraktą.
Už šiuos pinigus „Kauno tiltai“ turėjo rekonstruoti 13,9 kilometro geležinkelio sankasos, nutiesti tokio pat ilgio naują kelią, atnaujinti tiltus ir pralaidas, rekonstruoti geležinkelio iešmus ir pervažas, modernizuoti pačias Plungės ir Šateikių geležinkelio stotis.
Visą tai atlikus, šiame ruože keleivinių traukinių leidžiamas greitis išaugtu nuo 120 iki 160 kilometrų per valandą, o krovininių – no 90 iki 120 kilometrų per valandą.
„Vienas svarbiausių šio projekto tikslų yra užtikrinti strateginio IXB koridoriaus, kuris jungia sostinę Vilnių su pagrindiniu Lietuvos krovinių ir logistikos centru Klaipėdos jūrų uostu, ruožo pralaidumą ir greičio didinimą“, – pranešime sakė „LTG Infra vadovas Karolis Sankovskis.
Atsisakyti šių planų Lietuva yra priversta dėl ekonominių apribojimų, kuriuos Vakarai įvedė Lukašenkos režimui.
Štai ką pareiškia tas pats Sankovskis: „Geopolitinė situacija dėl Europos Sąjungos ir JAV taikomų sankcijų Baltarusijai verčia peržiūrėti kai kurių projektų investicinę grąžą“.
Iš pirmo žvilgsnio jo žodžiai gali pasirodyti keistais. Kol kas vienintelis tranzito krovinys iš Baltarusijos, kurio neteko Lietuva – tai naftos produktai. Viskas kas liko, eksportuojama per Klaipėdos uostą, o kai kurios krovinių apyvartos pozicijos netgi auga. Tai patvirtinama LG finansine ataskaita: per 2021 metų pirmuosius šešis mėnesius piniginės įplaukos sumažėjo tik 0,4 procento (nuo 206,1 iki 205,3 milijono eurų). LTG Cargo krovinių vežimas sumažėjo 1 procentu, LTG Infra pelnas – 2 procentais. Sumažėjimas nėra visiškai kritiškas, jei iš viso tai galima pavadinti sumažėjimu.
Bet jau artimiausiu metu situacija gali pasikeisti. Po amerikietiškų sankcijų volų pateko vienas iš stambiausiu trąšų gamintojų pasaulyje – Belaruskalij“.
JAV finansų ministerija, kaip ir tokiais atvejais dera, išdavė generalinę sandorių, kurių dalyvis yra Baltarusijos gigantas (arba kompanija, kuriai priklauso ne mažiau 50 procentų akcijų), sustabdymo licenziją. Licenzijos galiojimo terminas baigiasi gruodžio mėnesį.
Lietuva galėtu ignoruoti šį dokumentą, kadangi Jungtinių Valstijų sankcijos liečia tik Amerikos fizinius ir juridinius asmenis. Bet, kad išvengti nesklandumų, Pabaltijo respublika nusprendė taip pat nutraukti kontraktą su „Belaruskalij“ . Lietuvos transporto ministras Marius Skuodis prognozuoja, jog gruodžio mėnesį iš viso bus nutrauktas visas baltarusių produkcijos eksporto tranzitas per Klaipėdos uostą.
Geležinkelininkai, suprantama, visą tai priėmė savo žinai. „Panašu, artėja momentas, kai tiekimas bus sustabdytas, o tai reiškia, jog mes prarasime apie 60 milijonų eurų metinių pajamų, o visa Lietuvos logistikos grandinėlė negaus daugiau nei 100 milijonų eurų pajamų“,- sakė LG generalinis direktorius Mantas Bartuška.
Valstybės subsidijas, reikalingas infrastruktūros palaikymui, jis įvertino 60 milijonų eurų. Jei „Lietuvos geležinkeliai“ negaus tų pinigų, jiems teks pakelti krovinių ir keleivių vežimo tarifus.
Antrasis variantas regisi yra realesnis.
Visų pirma, valstybės iždas neišlaikys nenumatytų 60 milijonų eurų dydžio išlaidų (LG poreikių patenkinimui teks arba sumažinti kitus biudžeto išlaidų straipsnius, arba skolintis).
Antra, konservatorių vyriausybė iš viso nenusiteikusi teikti paramą tėvyninėm kompanijom, kurios nukentės dėl sankcijų Baltarusijai.
Apie tai rugsėjo mėnesio pabaigoje pareiškė Lietuvos ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė: „Sakysiu tiesiai: negali būti ir kalbos apie jokias subsidijas. Mes suprantame, jog yra sunkumai, bet tikimės, jog jie laikini“.
Kitaip sakant, su neapgalvotos Lietuvos politikos padariniais prisieis tvarkytis patiems uostininkams ir geležinkelininkams. Jie žinojo su kuo susideda, kai vedė reikalus su „autokratine valstybe“. LG išgirdo Armonaitės žodžius. Kompanija nusprendė stabdyti geležinkelio ruožo Plungė – Šateikiai rekonstrukcijos investavimą, suprasdami, jog „skęstančiųjų gelbėjimas yra jų pačių reikalas“.
Apie kokias investicijas galima kalbėti, jei Lietuva stovi ant sunkiausios tranzito krizės slenksčio?
Kaimynai latviai patvirtins: anksčiau jie taip pat buvo pasirengę modernizuoti geležinkelį, o dabar jį parduoda aukcionuose.
Tarp kitko, Lietuvoje situacija vystosi pagal žinomą scenarijų. Praeitais metais Latvijos kompanija Latvijas dzelzceļš (LDz) nusprendė stabdyti geležinkelio elektrifikavimą. Šiam projektui jau buvo išskirta šimtai milijonų eurų iš ES susibūrimo fondo, bet išskyrė tada, kada LDz ruošėsi kasmet apdoroti 45-55 milijonus tonų krovinių. Netekus rusiško tranzito, tie planai tapo atvirai nerealūs, o elektrifikacijos projektas – beprasmiškas.
Skirtumas tarp Lietuvos ir Latvijos geležinkelininkų tik tame, jog pastarieji peržiūrėjo savo investicijų planus jau pačiame krizės įkarštyje. Iki to jie ignoravo rusiškų krovinių perorientavimo į Leningrado srities uostus grėsmę.
Lietuviai, tikriausiai, nusprendė nekartoti kaimynų klaidos: jie iš anksto ruošiasi bendradarbiavimo su „Baltaruskalij“ nutraukimui.
Ir teisingai daro! Naujų krovinių siuntėjų, kurie galėtų kompensuoti baltarusiško tranzito netekimą, LG vis vien nesuras. Vienintelis smūgio sušvelninimo būdas – sumažinti savo nuosavas išlaidas.