Lietuviškąją epopėją, „įgyjant energetinę priklausomybę nuo Rusijos“, galima laikyti užbaigta: Lietuva, springdama nuo pažeminimo, gamtines dujas Klaipėdos SGD terminalui perka iš Rusijos. Anekdotą primenančią situaciją stiprina bandymai pasiteisinti, kad šios dujos — ne „Gazpromo“, nors „Gazpromas“ tvirtina, kad suskystintas dujas terminalui Lietuva perka iš jo.
„Gazpromas“ ar ne jis šioje situacijoje – tas pats velnias: svarbu, kad Independence terminalas, įgytas, siekiant „energetinės nepriklausomybės“ nuo Rusijos, nors lėtai, bet užtikrintai pereina prie SGD tiekimo iš Rusijos.
„Plaukiojantis redujofikacinis įrenginys „Maršalas Vasilevskis“, kaip ir buvo planuota, jau užsiėmė dujų eksportu, šiuo metu aprūpindamas dujomis ne tik Kaliningrado sritį, bet ir Klaipėdos terminalą“, — praeitą savaitę pareiškė „Gazpromo“ valdybos pirmininko pavaduotojas Vitalijus Markelovas.
Aukštas pareigas energetiniame milžine einantis menedžeris, ne tik menkai suinteresuotas ryšiais su Lietuva, bet ir nežinantis lietuviškųjų „Gazpromo“ partnerių sielų pojūčių plonybių, jų kompleksų ir pastovių skaudulių, pats nesuprato, kad jis, populiariai išsireiškiant, juos „pakišo“.
SGD pirkimas iš „Gazpromo“ Independence reikmėms iš Kaliningrado srities Lietuvos mastais toks svarbus ir galingas, kad sugebės praskalauti smegenis bet kuriam Lietuvos „patriotui“ (žinoma, jei jis juos turi).
SGD terminalas Independence Klaipėdoje buvo sumanytas oficialiais tikslais — įveikti „Gazpromo“ monopoliją Lietuvos dujų rinkoje. Apie Kaliningrado SGD terminalą Lietuvos žmonėms buvo iš karto populiariai paaiškinta, kad jis pastatytas tikslu nutraukti Lietuvai dujų tiekimą. Po to, kai rikiuotėn buvo įvestas terminalas „Maršalas Vasilevskis“, Maskva gali drąsiai užsukti į Lietuvą einančio dujotiekio čiaupą. Kaliningrado sritis, gaunanti dujas tuo pačiu dujotiekiu, be „melsvojo kuro“ neliks.
Po visų šių gąsdinimų naujiena, jog Klaipėdos SGD terminalas perka „Gazpromo“ produkciją iš „Maršalo Vasilevskio“ — sugriovė visas Lietuvos tele ir radijo propagandos pastangas vaizduojant vartotojo kančių pasaulį. Suprantama, Independence vadovybė nieko apie „pasaulinės reikšmės susitarimą“ nepranešė, o kai lietuviškuosius partnerius „pakišo“ „Gazpromo“ atstovas, ėmė vaizduoti save nieko nemačiusia ir negirdėjusia.
„Dujos Klaipėdos SGD terminalui niekada nebuvo tiekiamos ir netiekiamos iš Kaliningrado srities“, — pareiškė „Klaipėdos naftos“ atstovė ryšiams su visuomene Orinta Bartkauskaitė. Valstybinės „Lietuvos energijos“ spaudos atstovas Artūras Katlerius taip pat patikino lietuvius, jog Klaipėdos SGD terminalas neturi jokių reikalų su Kaliningrado „Maršalu Vasilevskiu“.
Leisim Lietuvos valdininkams atsipūsti ir išsakysim prielaidą, kad Vitalijus Markelovas suklydo arba net tiesiog sumelavo (nors kam „Gazpromo“ pirmininko pavaduotojui meluoti tokia smulkmena, visai nesuprantama). Lietuvos reputacijos jie vis tiek neišgelbės.
Skandalo su „Maršalu Vasilevskiu“ įkarštyje Lietuvos oficialūs asmenys tyliai prisipažino, kad iš pradžių taip pat bandė nutylėti ir neigti: SGD terminalas Independence pastoviai gauna iš Rusijos suskystintas gamtines dujas.
Gegužės pabaigoje Independence per kelias dienas gavo SGD pasrtijas iš rusų Leningrado srities Vysocko. Manoma, jog rusų SGD partijos buvo skirtos Jonavos mineralinių trąšų gamyklai Achema — pagrindinei SGD terminalo produkcijos vartotojai, atsidūrusiai prie bankroto ribos dėl labai brangių gaunamų amerikiečių, katariečių ir norvegų SGD.
Lietuvos žiniasklaida pateikia naujieną apie Independence bendradarbiavimą su Vysocku taip, lyg nieko ypatingo nevyksta. Lyg taip ir reikia. Tačiau bendradarbiavimo su rusais faktą taip pat iš pradžių buvo bandoma nuslėpti nuo lietuvių. Kai rusų kompanija „Novatek“ pavasarį pasiuntė į Klaipėdą pirmą gamyklos „Kriogaz–Vysock“ partiją, Lietuvos terminalo darbuotojai užslaptino sandorį.
Paslaptis buvo paviešinta atsitiktinai: tarptautinė laivų stebėjimo Baltijos jūroje sistema „Refinitiv eikon“ pranešė, kad iš septynių krovinių su suskystintomis gamtinėmis dujomis, iškeliavusių iš Vysocko, tris priėmė Klaipėda. „Landsbergininkų“ partija Lietuvos Seime tada net sugalvojo parlamentinį užklausimą su reikalavimu paaiškinti, kaip jų „energetinė nepriklausomybė“ galėjo priimti SGD iš Rusijos?
Tai gal neverta kaltinti „Gazpromo“ darbuotojo ir manyti, kad garbus žmogus suklydo, supainiojo ar sumelavo? Rytoj Lietuva įvykdys dar vieną coming ont ir, drovingai paraudonavusi, pasakys: taip, mes perkame suskystintas „Gazpromo“ dujas iš Kaliningrado srities.
Bet jei ir neperka, pakanka pastovių „Novateko“ produkcijos tiekimų į Klaipėdą.
Lietuva pakeliavo apskritimu ir sugrįžo į pradinį tašką.
Kova už „energetinės nepriklausomybės“ nuo Rusijos įgijimą užsibaigia energetinės priklausomybės nuo Rusijos atkūrimu.
Nepriklausomybė, Independence — Klaipėdos SGD terminalo nuosavybė, kuri reiškia nepriklausomybę nuo Rusijos. Independence buvo triukšmingai įvestas rikiuotėn prieš penkerius metus siekiant aprūpinti jį nerusiškomis dujomis. Po penkerių metų terminalas gauna dujas iš Rusijos.
Lietuvos „patriotai“ bando gelbėtis, teigdami, jog kovojo ne su Rusija, o konkrečiai su „Gazpromu“, su jo energetine monopolija. Taip, gauname dujas iš Rusijos, tačiau iš privačios dujų kompanijos, o ne iš „Gazpromo“. O iš „Gazpromo“ negauname. Jis meluoja!
Pasiteisinimas visiškai nevykęs, bandant nors kažkaip paprieštarauti. „Gazpromas“, „Novatek“ — koks skirtumas, jei pagal oficialią Lietuvos ideologiją visą naftos ir dujų biznį Rusijoje kontroliuoja jėgos struktūros, ir už kiekvienos tokios kompanijos stovi Kremlius?
Taip kad Lietuvoje viskas grįžta į savas vietas. Rusijos dujos Baltijos regione — pigiausios ir lengviausiai pristatomos. Ėmė ieškoti alternatyvos vamzdinėms dujoms — suskystintos taip pat naudingiausios iš Rusijos. Arba jas pirkti, arba skelbti bankrotą dujas vartojančioms Lietuvos įmonėms.
Žvelgiant iš politinių pozijų, energetinis posukis nuo Maskvos 360 laipsnių — žinoma, gėda Lietuvos vadovybei.
Lietuvos vyriausybė ir prezidentūra vertos Šnobelio premijos nominacijose „politinis įžvalgumas“ ir „strateginis planavimas“ už tokį „genialų“ sprendimą kurti akibrokštą Rusijai — statyti SGD terminalą, kad dujos jam būtų perkamos iš Rusijos.
Plojame stovėdami!