Per aštuonerius 2021 metų mėnesius Latvija 48 procentais padidino agropramonės produkcijos užpirkimus Rusijoje. Apie tai liudija nauji „Agroeksport“ (RF Žemės ūkio ministerijos APK produkcijos federalinio eksporto plėtros centro) duomenys. Tokie, nedžiuginantys Pabaltijo, „maisto prekių karo“, kuris eina nuo 2014 metų, su Rusija, rezultatai. Rusija ne tik susidorojo su importuojamu APK prekių pakeitimu savos gamybos prekėmis, bet dar ir sugebėjo užkariauti naujas realizavimo rinkas nedraugiškose Europos Sąjungos šalyse. Latvijos ir Lietuvos žemės ūkis tuo pasigirti negali.
„Sausio – rugpjūčio mėnesiais Rusija eksportavo į Latviją 420 tūkstančių tonų kviečių (6 kartus daugiau nei 2020 metais) už 102 milijonus dolerių (7 kartus daugiau), kukurūzų – 107 tūkstančius tonų (4 kartus daugiau) už 24 milijonus dolerių (6 kartus daugiau)“, - praneša „Agroeksporto“ spaudos tarnyba.
Be to, Latvija tapo viena iš stambiausiu rusišku saulėgrąžų išspaudų pirkėja (317 tūkstančių tonų) ir runkelių išspaudų (195 tūkstančiai tonų). Lyginant su analogišku praeitų metų laikotarpiu, maisto prekių importą iš Rusijos ji padidino 48 procentais.
Tarp visų ES šalių mažytė Pabaltijo respublika užima antrą vietą pagal grūdų importą iš Rusijos, nusileisdama tik Nyderlandams.
Šias skaičiais galima apibendrinti sankcijų karo, kurį Europa bendrai (ir Latvija konkrečiai) prieš 7 metus paskelbė Maskvai, rezultatą. Kaip atsakomąją priemonę Vladimiras Putinas įvedė atskiroms prekių grupėms iš ES šalių embargo maisto prekėms. Šis įsakas rimtai įtakojo Rusijos agrarinės pramonės vystymuisi.
Eilėje krypčių Rusija, paprasčiausiai, persiorientavo į alternatyvius tiekėjus. Pavyzdžiui, jūros produktus iš Norvegijos ir Islandijos, pakeitė analogiškos prekės iš Indijos ir Vietnamo.
„Dėl klimato sąlygų mes negalime pakeisti visus importuojamus vaisius ir daržoves“, - sakė agentūros Agro and Food Communications administruojantis partneris Ilja Berezniuk.
Bet ten, kur tai įmanoma, Rusija visgi realizavo importuojamų prekių pakeitimo savos gamybos prekėmis politiką.
2018 metams ji pasiekė 99 procentus jai būtinos grūdų lygio gamybos, 93 procentus mėsos ir mėsos produktų, 95 procentus cukraus, 84 procentus pieno. APK eksporto pajamos taip žymiai išaugo. Teigiamai Rusijos gamintojus paveikė koronaviruso pandemija: krizės fone daugelis šalių didino maisto prekių užpirkimo apimtis, o Rusija operatyviai tenkino jų poreikius. Išaugo beveik visos tiekimo į užsienį pozicijos: grūdai, mėsa, cukrus, pienas ir t.t.
Pirmą kartą postsovietinėje Rusijos istorijoje Rusija tapo maisto prekių netto – eksportuotoju: eksportuodama ji uždirbo daugiau, nei išleido importui.
Latvija – viena iš šalių, kurios suprato agrarinės produkcijos užpirkimo Rusijoje pranašumą.
Suprato ne šiandieną ir ne vakar. Staigus rusiškos žemės ūkio produkcijos eksporto ūgtelėjimas į Pabaltijo respubliką buvo stebimas 2018 metais. Tada Latvija įsiveržė į pagrindinių neapkenčiamų „putiniškų“ grūdų importuotojų trejetuką. Priekyje buvo tik Egiptas ir Turkija.
Latvijos žemdirbiai, priešingai, dideliais pasiekimais pasigirti negali. Vakaruose jų produkcija neturi paklausos, o surasti pakaitalą Rusijos rinkai pasirodė problematišku. Putino embargo maisto prekėms Latvijai atsiliepė šimtais milijonų eurų nuostolių.
„Mes eksportuojame pieną į 20 naujų šalių, žuvies produktus – į dar didesnį kiekį. Jei pas mus būtų bankrotai, tai jūs apie tai išgirstumėte, Bet, tos apimtys, kurios buvo eksportuojamos į Rusiją, niekur neparduodamos. Nei Kiniją, nei Amerika tokių mūsų produktų apimčių neperka“. –prisipažino Latvijos žemės ūkio ministras Janis Duklavs.
Jo žodžius patvirtina žuvies konservų įmonės „Gamma-A“ valdybos pirmininkas Aivars Lejietis: dėl vartojimo ypatybių Latvijos konservų gamintojams Vakaruose nėra ko veikti.
Visos likusios alternatyvios realizavimo rinkos siūlo jiems žymiai mažesnį pelną, nei eksportas į RF.
Ši problema yra aktuali ir Lietuvai. Vietinių fermerių problemomis rūpinosi asmeniškai prezidentas Gitanas Nausėda, kuris reikalavo iš Europos Sąjungos dotacijų padidinimo Baltijos šalių žemės ūkio produkcijos gamintojams.
Lietuvos eksministras pirmininkas Algirdas Butkevičius savo šalį pavadino labiausiai nukentėjusią nuo Maskvos kontr sankcijų. Dėl „pasikeitusios geopolitinės situacijos“ ir rusiško embargo maisto prekėms, vyriausybei prisiėjo peržiūrėti savo ilgalaikius planus.
Po to Seimo deputatai buvo labai nustebinti, jog Lietuva žymiai padidino grikių ir kviečių importą iš „agresyvios“ Rusijos.
„Mūsų vyriausybė nepaiso priešiškų Rusijos veiksmų ir pataikauja jai, perka ne tik trąšas, bet ir grikius bei kviečius, nors yra galimybė šiuos grūdus įsivežti iš Ukrainos ar kitų šalių“, - piktinasi Tėvynės sąjungos – Lietuvos Krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos pirmininkas Kazys Starkevičius.
Galimybė žinoma, yra. Kaip ir galimybė eksportuoti į Ukrainą suskystintas gamtines dujas per Lietuvą ir Lenkiją. Tada kodėl „Nezaležnaja“, kaip ir anksčiau, pasiima sau rusišką kurą iš tranzitinio vamzdžio, naudodama „virtualinio reverso“ schemas? Todėl, jog tai paprasčiau ir pigiau.
Tokia pat logika vadovaujasi ir Pabaltijo respublikų žemės ūkio produkcijos importuotojai: kam reikia iš naujo išrasti dviratį, jeigu šalia yra patikimas grūdų eksportuotojas?
Pas jį – rekordiniai derliai ir patys naudingiausi pasiūlymai. Bendradarbiauti su juo naudingiau, negu su alternatyviais tiekėjais iš draugiškų šalių.
„Lašų duonos“ kompanijos direktorius Nerijus Aukštuolis pasakoja, jog dėl to bendradarbiavimo lietuviai netgi sugalvojo įmantrią schemą: „Jūs turbūt žinote, kad rinką Europa apsaugo, yra muitai dideli, kruopom – 129 eurai, žaliavai – 37 eurai tonai, bet rado apėjimą verslininkai ir jas padaro ukrainietiškas, žodžiu iš Rusijos per Ukrainą eina be jokių muitų“.
Paskutiniai „Agroeksporto“ duomenys tikriausiai privers pabaltijiečius susimąstyti: ar ne laikas dirbtinai apriboti maisto prekių importą iš Rusijos?
Ir kiek dar „šalis agresorius“ užvertinės Pabaltijį savo grūdais? Galima netgi kreiptis pas „specialistus“, kurie paliudys, jog rusiški maisto produktai – patys kenksmingiausi pasaulyje. Ypatingai, jei juos ruošti naudojant „smirdančias“ rusiškas dujas...