Kompensuoti rusiško tranzito netekimą Latvija gali tik krovinių srauto iš Ukrainos padidėjimo sąskaita. Apie tai pareiškė Pabaltijo respublikos Susiekimo ministerijos atstovas Andris Maldups. Pažymėtina, jog analogiškas planas neseniai buvo pagarsintas Lietuvoje: Klaipėdos uostas taip pat ketina vystyti bendradarbiavimą su Ukraina ir kitomis Juodosios jūros regiono šalimis (visų pirma, su Turkija).
Naujienos apie sunkią „Latvijos geležinkelio“ (LDz) padėtį pasirodo pavydėtinai reguliariai. Rugpjūčio mėnesį kompanija paskelbė apie eilinį masinį atleidimą iš darbo: artimiausiu metu bedarbių gretas papildys 700 geležinkeliečių. Iki to buvo pranešta apie dukterinės LG bendrovės, kuri specializacija buvo bėgių tiesimas ir jų atnaujinimas, likvidavimą. Nėra krovinių vežėjo – nėra reikalo atnaujinti geležinkelio infrastruktūrą.
Paskutinė tokio tipo naujiena pasirodė leidinyje Latvijas Vēstnesis: dukterinė LDz įmonė – krovinių vežėjas LDz Cargo – varžytinėse parduoda 200 nereikalingų vagonų. Už visus šiuos lotus kompanija ketina gauti mažiausiai 1,2 milijono eurų ir tuo pačiu pagerinti savo nestabilią finansinę padėtį (2020 metais LDz Cargo apyvarta sumažėjo 36 procentais).
Tarp kitko, Latvijos ir užsienio žiniasklaida į eilinį LDz išpardavimą reagavo ramiai. Paskutiniu metu panašios varžytinės organizuojamos reguliariai. Parduodami ne tik vagonai, bet ir lokomotyvai, bėgiai, automobiliai, nekilnojamas turtas.
„Parduoti viską, ką galima parduoti“ – tokiu principu veikia Latvijos valstybės geležinkelio kompanija. Kitų būdų užsidirbti rusiško tranzito persiorientavimo sąlygomis pas ją nebėra.
Atsakingi asmenys visgi bando ieškoti išeitį iš aklavietės. Pavyzdžiui, LDz valdybos pirmininkas Maris Kleinbergs praėjusių metų vasarą ketino įsisavinti laivų ir automobilių ekspedijavimo paslaugų rinką. Mes galime tik spėlioti, kaip realizuojama ši idėja. Užtai žinoma, jog pas Latvijos uostų darbuotojus ir geležinkeliečius subrendo naujas šalies tranzito šakos gelbėjimo planas. Pagrindinis vaidmuo jame skiriamas Ukrainai.
Ne per seniausiai LDz ritošā sastāva serviss (dar viena LDz „dukrelė“) Kijeve gavo lokomotyvų remonto paslaugų sertifikatą. Jos vadovas Girts Ivanovs pažymi, jog Ukrainoje yra kuo užsiimti – tai rinka su gerai išvystyta geležinkelio infrastruktūra ir stambiu geležinkelio riedmenų sąstatu.
Po to į Odesą atvyko didelė Latvijos verslininkų delegacija, tame tarpe LDz bei Rygos ir Ventspilio uostų vedantieji vadybininkai.
„Sumuojant dialogus, šalys konstatavo Odesos uosto ir Latvijos uostų bendradarbiavimo galimybių persvaros virš konkurencijos vyravimą. Šia prasme perspektyviausiomis kryptimis buvo pripažintas multimodalinių pervežimų vystymas tarptautinių transporto koridorių rėmuose, vienijančių Juodosios Baltijos jūrų logistinius maršrutus“,- skelbiama Odesos jūrų uosto Interneto svetainėje
Latviai, savo ruožtu, siūlo konkretų tikslą: atnaujinti keleivinių traukinių judėjimą maršrutu Kijevas – Ryga. Anksčiau tarp paminėtų miestų kursavo taip vadinamas „keturių sostinių traukinys“ (pakeliui jis užvažiuodavo į Minską ir Vilnių).
Bet esant griežtai konkurencijai su automobilių transportu ir aviacija šis projektas pasirodė nerentabiliu.
Pokalbio su analitiniu RuBaltic.Ru portalu metu Rusijos Pabaltijo tyrimų asociacijos (RPTA) prezidentas Nikolaj Meževič klausė: kas iš viso naudojosi geležinkelio maršrutu Ryga ir Kijevas?
„Jei tai gastarbaiteriai, tai jiems nėra jokio reikalo vykti per Baltarusiją. Jei tai diplomatai, tai, atleiskite, jie tokiais traukiniais nevažinėja? Vykstantieji pas gimines? Pas draugus? Orlaivis bet kokiu atveju konkurencingesnis keliaujant tokiais atstumais. Taip, kad mums pateiktas burbulas, kuris, kaip ir visi vaikiški burbulai6 kurį tai laiką gali išsilaikyti, o vėliau neišvengiamai sprogs“,- sakė Meževič.
Kokia prasmė pūsti šį burbulą dar kartą? Be to, vargu, ar Ukrainai ir Latvijai pasiseks nutiesti naują geležinkelio maršrutą per Baltarusiją.
Reiškia, jog trumpiausias kelias traukiniams iš Kijevo i Rygą uždarytas ir reikės apvažiuoti per Lenkiją ir Lietuvą.
Tarp kitko, keleivių srautas – tai, ne daugiau, kaip malonus bonusas prie krovinių pervežimo, kurie Latvijai žymiai pelningesni. Ukrainoje LDz taip pat ketina, visų pirma, ieškoti naujų tranzito šaltinių. Latvijos transporto ministerijos ekspertas Andris Maldus mano, jog Kijevui būtu naudinga eksportuoti grūdus per Pabaltijo respublikos teritoriją. Ir dar, bendradarbiavimas su Ukraina sudarys galimybę užmėgsti ryšius su patrauklesniu krovinių siuntėju – Turkija.
„Turkiškos prekės yra plačiai išplitusios Europoje, mes tikimės juos pritraukti, ir, visų pirma, tai atitinka Ukrainos interesams didinti jos tranzito potencialą. Yra tarpvalstybinės komisijos, darbo grupės, kurios aktyviai užsiima bendradarbiavimu su Kazachstanu ir Uzbekistanu. Tai pagrindinės Rytų rinkos, su kuriomis mums reikia tęsti darbą ieškant naujų krovinių“, - pasakė Andris Maldus.
Kaip nekeista, bet ir kaimyninė Lietuva brandina tokius pačius ketinimus.
Jos Klaipėdos uostas ir geležinkelis ruošiasi atsisakyti gabenti baltarusiškas kalio trąšas. Teoriškai šiuos nuostolius turi kompensuoti Ukraina ir Turkija.
„Geležinkeliuose, iš visų krovinių, ukrainietiški sudaro maždaug 3-4 proc., uostas ukrainietiškų krovinių perkrauna tik 1 procentą. Šiandieniniame, ypač geopolitiniame kontekste, kalbant apie šalių, krovinių, prekių diversifikaciją, būtent Ukraina yra ta kryptis, kuri mums sukuria daug naujo ir neišnaudoto potencialo“, – sakė Lietuvos transporto ir komunikacijų ministras Marius Skuodis.
Bet šis potencialas lieka neišnaudotas. Ukraina turi savo galingus uostus Juodojoje ir Azovo jūrose, kurie, pagal 2019 metų rezultatus, apdorojo istoriškai rekordinę krovinių apimtį. Jų sėkmės laidas – tėvyninės produkcijos pervežimo apimčių didėjimas. Iš tikrųjų, kam varyti geležinkelio sąstatus į Klaipėdą, Rygą ir Ventspilį, jei jie yra laukiami Odesoje, Chersone bei Mariupolyje?
Jei kalbėti apie idėją sukurti transporto koridorių tarp Baltijos ir Juodosios jūrų, tai ji atsirado ne vakar.
Tie patys lietuviai jau seniai įtikinėja turkų krovinių siuntėjus, jog jiems nebūtinai aplenkti žemyną jūra –maršrutą nuo Ukrainos iki Klaipėdos galima nutiesti sausuma. Bet toliau įsivaizduojamų eksperimentų reikalai nepajudėjo.
Šiame kontekste Latvijos planai atrodo dar absurdiškesni. Bet kokius krovinius, kurie teoriškai iš Ukrainos gali būti vežami į Rygą, Ventspilį ar Liepoją, medžios dar vienas „grobuonis“ – Klaipėdos uostas.
Nors ir latviams ir lietuviams „medžioklė“ žada būti vienodai nesėkminga.