Kaliningrado srityje pradėjo veikti naujas terminalų – logistinis centras, kurio pagrindinė funkcija: kinų krovinių, gabenamų į Europa „Naujojo šilko kelio“ šiauriniu maršrutu perkrovimas. Prieš tai Kinija atidarė naują krovinių gabenimo maršrutą į Lenkija, o dar anksčiau pristabdė krovinių gabenimą Lietuvos geležinkeliu. Toliausiai į vakarus nutolęs Rusijos regionas ir lenkų Gdanskas dabar gaus tą, apie ką svajojo Lietuvą, ir ką pati iš savęs atėmė savo intrigantiškos politikos dėka: investicijas į bendradarbiavimo su KLR infrastruktūrą.
Naujas geležinkelio terminalas buvo pastatytas pačiame Kaliningrado srities centre – ties Černiachovsko miestu.
„Kaliningrado kryptis – viena iš perspektyviausių krovinių gabenimo krypčių. Tik per pastaruosius trejus metus konteinerių tranzito apimtis per Kaliningrado sritį padidėjo septynis kartus. Naujo terminalo sukūrimas suteikia papildomas šių gabenimų ir mūsų šalies tranzitinio potencialo didinimo galimybes“, - kalbėjo AB „Rusijos geležinkeliai „ generalinis direktorius Oleg Beloziorov terminalų – logistinio centro (TLC) atidarymo ceremonijoje.
Strateginės investicijos į toliausiai į vakarus nutolusio Rusijos regiono logistinę infrastruktūrą atsiperka tuo, jog per TLC „Rytai – Vakarai“ bus nutiestas kinų „Naujojo šilko kelio“ maršrutas, ir geležinkelio mazgas ties Černiachovsku yra būtinas kinų kroviniams perkrauti prie pat Rusijos ir Europos Sąjungos sienos.
„Naujajame komplekse realizuotas unikalus Kaliningrado transporto sistemos pranašumas: rusiško ir europietiško geležinkelio bėgių formato buvimas. Šioje aikštelėje kuriama infrastruktūra, kuri mums leidžia įsitaisyti į Naująjį šilko kelią, į naujus logistikos projektus“, - sakė Kaliningrado srities gubernatorius Anton Alichanov terminalo atidaryme.
TLC „Rytai – Vakarai“ randasi pusvalandį trunkančios kelionės iki Železnodorožnyj – Skandava sienos kirtimo punkto nuotolyje. Černiachovske konteineriai su kinų prekėmis bus perkraunami iš vagonų su rusišku plačiu tarpuvėžiu (1520 milimetrai) į vagonus su europietišku siauru tarpuvėžiu (1435 milimetrai) ir toliau vyks– į ES šalis.
Per metus naujas terminalų-logistinis kompleksas gali aptarnauti 450 tūkstančių konteinerių.
Tarp kitko, ne tik viena Kaliningrado sritis galėjo būti tokiu logistiniu tiltu tarp Rytų ir Vakarų. Pabaltijo šalyse taip pat yra geležinkeliai su rusišku plačiu tarpuvėžiu („okupacijos paveldas“) ir yra atskiri nutiesti nukamuoto geležinkelio Rail Baltica ruožai su europietišku siauru tarpuvėžiu. Kinų konteinerius būtų galima laisvai perkrauti ir ten.
Būtent apie tai ir svajojo Lietuva, kuri daugelį metų reklamavo save kinams kaip Padangių šalies „vartais į Europos Sąjungos rinkas“. Klaipėdos uosto plėtra. Lietuvos geležinkelio modernizavimas KLR strateginių investicijų į geležinkelio infrastruktūrą sąskaita.
Dabar visi tie „norėjimai“ Lietuvai – priežastis atnaujinti daugiausiai pasaulyje vartojančios alkoholį šalies vardą.
Po to, kai oficialus Vilnius pasiskelbė save priešingos kinams Europos Sąjungos politikos flagmanu ir Briuselyje iškilmingai paskelbė „kryžiaus žygį“ prieš Pekiną, Kinija davė suprasti, jog daugiau Lietuva iš jos negaus nei vieno juanio.
„Parodomoji pyla“ Lietuvos veikėjams buvo surengta iš karto keliomis kryptimis, tame tarpe ir trokštamo tranzito sferoje. Rugpjūčio mėnesį geležinkelio kompanija China railway container transport corp. paskelbė, jog dėl nepalankios politinės situacijos, krovinių gabenimas iš Kinijos į Lietuvą yra pristabdomas.
Padangių šalis įveda sankcijas Lietuvai, tiesiai taip ir sakydama. Tai sankcijos. Už jūsų priešiškumą ir intrigiškumą.
Lietuvos vadovybė ir jos globėjai Vakaruose puolė įtikinėti, netekusius vilties gauti kinų pinigų, lietuvius, jog Pekinas, siekdami pakeisti Lietuvos geopolitinį išsirinkimą, išnaudoja ekonominę prievartą. Tuos prasimanymus netrukus paneigė pats Pekinas.
Atėmusi iš Lietuvos kinų tranzitą, Kinija nutiesė naują geležinkelio maršrutą į Lenkija. Vartais į Europos Sąjungos rinkas dabar bus Gdanskas, o ne Klaipėda.
Lenkija – tokia pat nepalaužiamai proamerikietiška šalis, kaip ir Lietuva. Apie tai, ką palaikys Lenkija besiplečiančioje globalinėje kinų – amerikiečių konkurencijoje, neabejoja niekas. Nei Varšuvoje, nei, Vašingtone, nei Pekine. Ir visgi, Kinija plečią bendradarbiavimą su lenkais.
Kodėl? Tikėtina, todėl jog lenkų vadovybė laikosi kokių tai mažų mažiausių padorumo taisyklių, kurios, principe, leidžia šalims palaikyti santykius ir ne atšaukti ambasadorius iš sostinių. Nekuria rezoliucijų „apie uigūrų genocidą“ ir Europarlamentą neragina jas priimti. Ne skelbia karą kinų išmaniesiems telefonams. Neklykia ant visos Europos, jog ji pati doriausia Europos Sąjungoje, kadangi galvoja ne apie kinų pinigus, o apie vertybes, ir todėl apie Kiniją šneka viską, ką tik nori.
Paskutiniame punkte, tarp kitko, Lietuvos valdžia gudrauja. Vilniuje apie kinų pinigus galvoja ir dar kaip. Lietuvos valdžia kartas nuo karto primena, jog suinteresuota santykių su Kinija vystymuisi, kartoja savo mėgstama „politika - atskirai, ekonomika – atskirai“, ir tikisi gražinti į Lietuvą kinų ambasadorių
Kaip sakoma viltis miršta paskutinė. Gal būt, Lietuva dar pamatys kinų pinigus?
Tai va, nepamatys.
Dabar Rusijos Kaliningrado sritis ir Lenkijos Pamario vaivadija gaus tai, apie ką svajojo Lietuva, ir pati iš savęs atėmė savo intrigantiškos politikos dėka: investicijas į bendradarbiavimo su KLR infrastruktūrą
O Lietuvos politikai gali džiaugtis savo „vertybėmis“.