„Latvijos geležinkeliai“ paskelbė apie eilinį masinį personalo sumažinimą. Rimtos problemos išryškėjo taip pat ir pas Lietuvos geležinkelininkus. Kartu su šiais procesais „Baltijos seserys“ gali likti be keleivių pervežimo autotransportu: Lietuvoje ir Latvijoje stinga autobusų vairuotojų, o tie, kurie yra, grasina pradėti streikuoti. Pabaltijui gresia kompleksinė transporto krizė.
„Latvijos geležinkeliai“ painformavo valstybinę užimtumo tarnybą apie savo planus iki metų pabaigos atleisti iš darbo 864 žmones. Tai jau trečias stambus personalo mažinimas paskutiniu metu.
Rugpjūčio mėnesį „Latvijos geležinkelis“ atleido apie 700 darbuotojų, o metų pradžioje pagarsino planą apie kas šešto darbuotojo – pusantro tūkstančio žmonių atleidimo iš darbo. Per paskutiniuosius trejus metus „Latvijos geležinkeliai“ personalas sumažėjo beveik trečdaliu: nuo dešimties tūkstančių iki septynių tūkstančių darbuotojų.
Ir tai dar ne galas, todėl, jog klientų - krovinių vežėjų skaičius vis mažėja, „LG“ krovinių apimtis taip pat mažėja, dėl ko tęsiamas geležinkelio personalo mažinimas.
Ta pačia kryptimi situacija vystosi ir kaimyninėje Lietuvoje, kuri metų pradžioje jau neteko baltarusiško naftos tranzito, o metų pabaigoje, kaip laukiama, neteks ir baltarusiško kalio tranzito. Kroviniai iš Baltarusijos sudaro apie trečdalį „Lietuvos geležinkelių“ krovinių srauto – jų netekimas jai užtikrina tokius pačius procesus, kurie jau keletą metų aukštu tempu vyksta Latvijoje.
Tiesą sakant, šie procesai Lietuvoje prasidėjo jau seniai. Sustoja infrastruktūros atnaujinimas ir jos plėtra, Pavyzdžiui, neribotam laikui sustabdyti statybos darbai geležinkelio ruože Plungė - Šateikiai, kurių biudžetas siekia 56,5 milijono eurų.
Masinis darbuotojų atleidimas „Lietuvos geležinkeliuose“ – laiko klausimas. Lygiai taip pat kaip ir inventoriaus, bėgių, pabėgių bei vagonų pardavimas, sekant kaimynų latvių pavyzdžiu.
Tuo pačiu metu Latvijos ir Lietuvos pervežimų automobiliais sferoje klostosi krizinė situaciją.
Kritinė situacija krovinių vežimų sferoje Lietuvai – jau, praktiškai, norma. Nacionalinė vežėjų automobiliais asociacija „Linava“ reguliariai pareiškia, jog rinkoje susidarė tolimų reisų vairuotojų deficitas, jog transporto firmos iš Lietuvos keliasi į Lenkiją bei kitas ES šalis, kuriuose iš karto keliais parametrais verslui vystytis yra lengviau.
Nuo praėjusio mėnesio nerimą keliantys signalai pasirodė ir Lietuvos keleivių vežimo automobiliais sferoje.
Vilniaus viešojo transporto darbuotojų profsąjunga anonsavo nuo sekančios savaitės neterminuotą streiką, kuris gresia Lietuvos sostinės gyvenimo paralyžiumi.
Priežastimi vadina nepatenkinamas darbuotojų darbo sąlygas dėl to pačio vairuotojų deficito. Sotinės savivaldybei stinga apie 200 vairuotojų.
„Vairuotojai priversti dirbti šešias dienas į savaitę, jie pavargę, pikti. Arba mes paskelbsime streiką, arba pati kompanija nebedirbs dėl darbuotojų trūkumo“, - aiškina Vilniaus viešojo transporto darbuotojų profsąjungos pirmininkas Algirdas Markevičius.
Analogiška padėtis ir Latvijoje. Stinga vairuotojų, kadangi vairuotojai nebenori vakcinuotis (jiems tai yra privaloma) nuo koronaviruso infekcijos, išeina iš darbo ir vyksta dirbti į Vakarų Europą. Dėl ko kyla grėsmė daugeliui autobusų maršrutų Latvijoje.
Tokiu būdu Pabaltijys stovi ant kompleksinės transporto krizės slenksčio.
Kartu gali kilti ir geležinkelio pervežimų, ir pervežimų automobiliais: krovinių ir keleivių krizė. Pabaltijo jūrų uostai jau ilgą laiką randasi gilioje krizėje. Iki paskutinio laiko išsiskyrė tik lietuviška Klaipėda, bet tas laikas jau baigiasi. Dėl pandemijos, reguliariai uždaromų sienų bei visokiausių visokių kontaktų apribojimų, vežimų orlaiviais sferoje taip pat klostosi nepaprasta situacija.
Tam, kad įsivaizduoti, kaip praktikoje atrodys visiška transporto krizė, galima pažvelgti į Didžiosios Britanijos patirtį. Jungtinėje karalystėje šį rudenį ištuštėjo maisto produktų parduotuvių lentynos ir susidarė kilometrinės eilės prie prekybos centrų, kadangi nebuvo kam išvežioti maisto produktus. Karalystėje trūksta 100 tūkstančių vairuotojų.
Britų krizė buvo iššaukta sisteminėmis priežastimis. Tolimų reisų vairuotojais Britanijoje paskutiniais 15 metų dirbo taip vadinami „anglų tadžikai“. Gasterbaiteriai (atvykėliai iš kitų šalių) iš Rytų Europos: lenkai, bulgarai, tie patys atvykėliai iš Pabaltijo. Po „breksito“ ir pandemijos jie pradėjo masiškai grįžti į tėvynę, o vietiniams anglams arba škotams vairuotojo darbas – visiškai nerespektabilus ir mažai apmokamas darbas.
Transporto krizė Pabaltijyje, jei tai atsitiks, taip pat bus sisteminių klaidų padarinys.
Visų pirma, tai santykiu sugriovimas su kaimynais – Rusija ir Baltarusijos respublika, kurios buvo pagrindiniais, o kai kuriuose sektoriuose – vieninteliais didelės logistikos infrastruktūros: jūrų uostų ir geležinkelių klientais.
Tai ir nepatenkinamos sąlygos verslui Pabaltijyje ir, bendrai paėmus, gyvenimo sąlygos Pabaltijyje, dėl ko iš Baltijos šalių emigruoja ir atskiri vairuotojai ir vežėjų organizacijos.
Galų gale, pagrindine pamatine priežastimi taps tas nuostolingas vystymosi modelis, kurį po 1991 metų pasirinko Pabaltijys, ir kuris dabar sukelia krizę po krizės.
Šie gi metai Pabaltijyje – krizių metai. Sanitarinė – epidemiologinė, migracinė, energetikos... Dabar, štai, laukiama transporto krizė. Ir vėl reikės išgalvoti, kodėl dėl jos kalta Rusija.