Lietuva, Latvija ir Estija žymiai padidino elektros energijos importą iš Rusijos. Apie tai liudija 2021 metų pirmųjų devynių mėnesių kompanijos „Inter-RAO“ gamybinės veiklos rezultatai. Tuo pačiu metu RF atsisakė tiekti elektros energiją Ukrainai, kurios pastarajai nepakanka šildymo sezonui. Artimiausiu metu Pabaltijui gali būti iškeltas nemalonus klausimas: kaip galima didinti „Inter-RAO“ produkcijos importą, tuo metu, kai ši kompanija naudojama Ukrainos „smaugimui“?
Baltijos šalys tradiciškai yra vieni iš pagrindinių kompanijos „Inter-RAO“ eksporto rinkų. Sausio-rugsėjo mėnesiais pas Rusijos monopolistą jos užpirko 3,675 milijardo kWh elektros energijos, tai yra pusantro karto daugiau negu per praėjusių metų analogišką periodą.
Tam, kad korektiškai įvertinti situaciją, verta atsižvelgti į tai, jog pirmoji pandemijos banga iššaukė sunkiausią energetikos krizę: dėl karantininių apribojimų elektros energijos tiekimo iš RF paklausa stipriai „nusėdo“. Tai atsiliepė „Rosneft“, „Gazprom“: „Inter RAO“ bei kitų tėvyninių energetikos kompanijų gamybinėje veikloje. Galima teikti, jog dabar jos, paprasčiausiai, atsilygina praeitų metų eksporto nuostolius.
Nežiūrint į tai, rusiškos elektros energijos tiekimo į užsienį didėjimas vis vien yra įspūdingas.
Lyginant su praėjusiais metais, jis padidėjo 85 procentais (nuo 8,445 iki 15,619 milijardo kWh). Tai jau daugiau, nei buvo „ikikovidiniais“ laikais.
Palyginimui: per 2019 metų pirmuosius devynis mėnesius užsienyje „Inter RAO“ realizavo 13,785 milijardo kWh elektros energijos, per tą patį 2018 metų laikotarpį – 11,936 milijardo kWh.
Šiuos rezultatus negalima paremti išskirtinai tik pasaulio ekonomikos atsistatymo tendencija.
Kalbant apie eksporto į Suomiją ir Baltijos šalis dinamiką, „Inter RAO“ išskiria du faktorius: klimatą („elektros vartojimo didėjimas 2021 metais, esant šaltesnei žiemai ir pavasariui, o taip pat karštai vasarai, taip pat ir žemam vandeningumui bei mažėjant HES gamybos apimtims „) ir kainas („elektros energijos bei anglies dvideginio (CO2) išmetimo kvotų šiluminei generacijai Europoje kainų didėjimas“).
Naujiena apie tai iššaukė nervingą Aukščiausios Rados deputato iš „Opozicinė platformos – Už gyvenimą“ (OPUŽ) partijos Vadimo Rabinovičiaus reakciją
Jis pareiškė, jog Moldova ir Lietuva „išdavė Ukrainą“.
„Pirmoji sudarė sutartį penkerių metų sutartį su „Gazpromu“ iš karto po to, kai Ukraina jai padovanojo 1 milijoną kubų dujų, o antroji nupirko elektros energiją pas Rusiją, nors iki to ragino pačią Ukrainą to nedaryti“,- parašė Rabinovičius savo Facebook puslapyje.
Šiame trumpame „supratimo sraute“ yra kai kurie netikslumai. Visų pirmą, visgi keista kaltinti Lietuvą, jog ji „nupirko“ rusišką elektros energiją. Kalbama ne apie kokį tai vienkartinį sandorį – Pabaltijo respublika metai iš metų importuoja „Inter RAO“ produkciją. Antra, Lietuva ragino Ukrainą blokuoti elektros tiekimą iš Baltarusijos, o ne iš Rusijos.
Iš kitos pusės, Vadimo Rabinovičiaus pretenzijos gali tapti „pranašiškomis“.
Kol Baltijos šalys aktyviai perka energijos resursus pas „šalį-agresorių“, Ukraina stovi ant energetinės blokados slenksčio.
Visai neseniai tapo žinoma, jog Rusija nutraukė A markės anglies (antracitas) ir П (pasninkinis) markės anglies eksportą į Ukrainą. Nurodytos anglies markės naudojamos šiluminėse elektrininėse. „Priimtas sprendimas yra susijęs su didėjančia energetinių anglies markių paklausa. Rudens-žiemos periodu ypatingą dėmesį reikia skirti savų poreikių šalies viduje patenkinimui“, - pažymėjo RF Minekonomrazvityje.
Dūmos energetikos komiteto pirmininko pavaduotojas Igoris Ananskich tai aiškina kitaip. Jo žodžiais tariant, čia jokios politikos nėra – paprasčiausiai, Kijevas nepasirašė kontraktų su Rusijos anglių kompanijomis. „Kodėl Rusija kažkam tai turi duoti anglį be sutarties? Jei būtu sutartis, tai būtu ir tiekimas. Nėra sutarties – nėra tiekimo“, - susumavo Ananskich.
Bet atviru lieka klausimas, kodėl nebuvo sudarytos tokios sutartys.
Rusišką energetinę anglį į Ukrainą importavo DTEK (Lugansko ŠE, Kirovorogo ŠE), „Donbasenergo“ (Slaviansko ŠE) ir „Technova“ (Darnicko ŠE, Sumų ŠE, Černigovo ŠE) kompanijos. Nejaugi žiemos išvakarėse jos „užmiršo“ užkontraktuoti jiems reikalingas kuro apimtis? Ar dėl kokių tai priežasčių derybos buvo nutrauktos?
Suprantama, Kijevas Maskvos veiksmuose įžiūri „energetinės agresijos“ požymius. Aukščiausios Rados energetikos komiteto pirmininkas Andrėjus Gerus sako, jog Rusija panašiai elgėsi 2014 metais – aktyvių kovinių veiksmų Donbase metu. Ir tai, tikriausiai, yra tas retas atvejis, kai Zelenskio komanda blaiviai vertina situaciją.
Tikrai, rusiškos akmens anglies tiekimas buvo nutrauktas tuo momentu, kai Ukraina pradėjo demonstratyviai provokuoti aktyvių kovinių veiksmų Donbase atnaujinimą.
Turkiškų kovinių nepilotuojamų dronų „Bairaktara“ panaudojimas, LLR atstovo (kuris, tarp kitko, yra RF pilietis) sulaikymas pilkoje zonoje, Staromarjevka gyvenvietės užgrobimas...
„Tai Rusijos reakcija į paaštrėjimą Donbase“, - tvirtina Energetinės strategijos fondo pirmininkas Marunič, kuris nėra linkęs politizuoti energetikos klausimus.
Maždaug trečdalis, sudeginamos Ukrainos ŠE anglies, vežamas iš Rusijos. Pakeisti šias apimtis elementariai nėra kuo – visame pasaulyje stebimas iškasamo kuro deficitas. Esant norui, kūrenamas anglimi ŠE galima pervesti į kūrenamas dujomis, tačiau jų atsargos Ukrainoje ribotos.
Dar visai neseniai „liaudies tarnai“ manė, jog pas juos yra „stebuklinga lazdelė“ – galimybė atnaujinti rusiškos ir baltarusiškos elektros energijos tiekimą. Rodėsi, jog link to viskas ir ėjo. Embargo importui iš „nedraugiškų“ šalių baigėsi lapkričio mėnesio 1 dieną – Ukraina jo nepratęsė. Bet vėliau paaiškėjo, jog nei Rusijoje, nei Baltarusijoje nebuvo organizuoti elektros energijos tiekimo ukrainietiškom kompanijom aukcionai.
Kol kas neaišku, ar tai yra pilnavertės energetinės blokados pradžia. Panašios priemonės pasisekimas pagrinde priklausys nuo Baltarusijos pozicijos, kuri gali ne tik atnaujinti elektros tiekimą į Ukrainą, bet ir imtis rusiškos akmens anglies reeksporto. Ji turi patyrimą.
Jei prezidentas Lukašenka panorės duoti Zelenskiui „geros kaimynystės pamoką“, yra didelė tikimybė, jog pastarasis pajus, kad susiūbavo jo prezidento kėdė...
Tikėtina, jog to, kas vyksta, tiesa yra kažkur tai per vidurį. Rusija jau nebegali ignoruoti Zelenskio įžūlumo bei jo beribio leistinumo sau. Iš kitos pusės, atsisakymą eksportuoti į Ukrainą anglį ir elektrą galimą pagristi grynai rinkos santykiais.
Energetikos resursų paklausa pasaulyje žymiai viršija pasiūlymą, importuotojai yra priversti tarp savęs konkuruoti. RuBaltic.Ru analitikos portalas jau pasakojo apie tai, kaip rusiška akmens anglis nueina į Kiniją. Su elektra – ta pati istorija.
Kinai prašo „Inter RAO“ lapkričio ir gruodžio mėnesiais dvigubai padidinti elektros energijos tiekimą. Akivaizdu, jog kompanija jau ir taip dirba ant savo eksportinių galimybių ribos.
Kas pasakė, jog pas ją yra perteklinės galios Ukrainos poreikiams patenkinti?
Artimiausiu metu išaiškės, ar Rusija yra pasiruošusi „nuraminti“ Zelenskį energetinių svertų pagalba. Ir tada Rabinovičiaus pareiškimas, kuris šiandiena kvepia trolingu, gali įgyti visiškai konkrečią reikšmę.
Kaip galima didinti elektros užpirkimą pas „Inter RAO“, kai ši kompanija naudojama Ukrainos „smaugimui“?
Vargu, ar Pabaltijys panorės atsakyti į šį klausimą.
Atsisakymas nuo rusiškos elektros energijos jai taip gresia rimtomis problemomis šildymo sezono laikotarpiu.
Savi marškiniai arčiau kūno.