Vakaruose iš naujo peržvelgiami santykiai su buvusio SSSR šalimis. Stereotipinis įvaizdis, kad sėkmingiausiomis iš postsovietinių šalių yra trys Baltijos šalys, kaip vienintelės įstojusios į NATO ir Europos Sąjungą, nueina praeitin. Už tai tenka pripažinti naujosios Rusijos augimą ir jos pasiekimus. Rusijos lyderystė postsovietinėje erdvėje ir Rytų Europoje šiandieną – ne „rusiškos propagandos“, o JAV analitikos išvada, kuri stato „pavyzdinį“ Pabaltijį savo reitingų gale.
Verslo žurnalas U.S. News & World Report – vienas iš vedančiųjų savaitinių JAV žurnalų – visų pirma yra žinomas savo tyrimais: šalių, verslo korporacijų, universitetų, medicinos centrų suniveliavimas pagal rangą. Vienas iš pačių žinomiausių ir turinčių paklausą U.S. News & World Report tyrimų yra kasmetinis geriausių pasaulio šalių reitingas. Šiais tyrimais dažnai remiamasi palyginamojoje geografijoje.
Reitingas nustatomas remiantis 17 tūkstančių ekspertų iš viso pasaulio, kuriems buvo siūloma įvertinti šalis, apie kurias jie turi bazinę eilės kriterijų informaciją apklausos rezultatais. 10 kriterijų priskiriama gyvenimo kokybė, aplinka verslui, socialinė apsauga, kultūros įtaka, raidos dinamiškumas ir kiti.
Remiantis šias kriterijais niveliuojamos 78 šalys, po to skaičiuojamas aritmetinis vidurkis, pridedami objektyvūs rodikliai, kaip tai bendras vidaus produktas (BVP) arba tiesioginių investicijų suma į ekonomika, ir tokiu būdu nustatomos geriausios pasaulio šalys.
Metinės U.S. News & World Report apklausos labai įdomios dėl amžinų postsovietinių diskusijų apie tai, kas kokių pasiekė rezultatų praėjus 30 metų po SSSR sugriuvimo.
Amerikiečių apklausti ekspertai pripažįsta besąlygišką Rusijos pranašumą prieš visas kitas buvusios SSSR dalis, o taip pat ir prieš „Naująją Europą“ – buvusias rytų bloko šalis.
Rusijos Federacija ne tik lenkia Centrinės Azijos respublikas arba buvusiais Centrinės ir Rytų Europos socialistines šalis – geriausiųjų pasaulio šalių reitinge ji randasi visiškai kitoje svorio kategorijoje. Bendroje įskaitoje Rusija užima 24 vietą – greta su Airija, Austrija, Arabų Emyratais, Indija ir Brazilija.
Palyginimui, tarp kitų buvusių sovietų respublikų, Estija užima 57 vietą, Latvija – 64-ąją, Lietuva – 67-ąją, Ukraina – 71-ąją, Kazachstanas – 72-ąją, Uzbekistanas – 73-ąją, Baltarusija -75 – ąją.
Panašios ekspertų išvados patvirtina pasisakymus tų, kurie kalba, kad terminas „postsovietinė erdvė“ jau seniai neatitinka tikrovės.
Rusija atitrūko nuo savo kaimynų – buvusių „tvirtos sąjungos“ dalyvių – ir šiandieną randasi kur kas aukštesniame lygyje negu Ukraina, Kazachstanas ar Pabaltijo šalys.
Pastarosios, tarp kitko, nežiūrint į jų snobiška retoriką, kad jos ne postsovietinės, taip ir pasiliko toje postsovietinėje lygoje. Vėl gi, tai JAV analitikų išvados. Lietuva su savo 67 vieta netoli nuėjo nuo Ukrainos su savo 71 vieta – nors kad ir yra Europos Sąjungos ir NATO narė.
Nusistovėjusius stereotipus apie tai, kas iš buvusių SSSR respublikų per tuos 30 metų vystėsi „teisingai“, kas – „neteisingai“, ir kas kam yra kelrode žvaigžde, etalonu ir pavyzdžiu, tenka tikslinti. Geriausiųjų reitinge Rusija daugeliu pozicijų aplenkia ne tik „progresyvias“ Pabaltijo šalis, bet ir Lenkiją (43 vieta), į kuria orientuoją Ukrainą ir Baltarusiją, ir Rumuniją (63 vieta) į kurią nukreipiama Moldaviją.
Tačiau apie Baltijos šalis reikia pasakyti atskirai. Visa jų postsovietinė istorija remiasi „sėkmės istorijos“ mitu, pagal kurį Lietuva, Latvija ir Estija yra demokratinės modernizacijos etalonas, kuris jas padarė pilnavertėmis vakarų „elito klubo“ narėmis ir pakėlė į nepasiekiamą lygį kitų buvusių SSSR dalyvių atžvilgiu, kurie nepriartėjo prie Pabaltijo „pasiekimų“.
U.S. News & World Report geriausiųjų pasaulio šalių reitingas šiai mitologijai užduoda labai didelį klausimą. Taip, Pabaltijo šalys lenkia daugelį buvusių sovietų respublikų, bet nežymiai.
Visų pirma, jos randasi vienoje grupėje: 64 vieta Latvijai, 66 vieta Azerbaidžanui, 67 vieta Lietuvai ir 73 vieta Uzbekistanui – tai ne apie pilnaverčius „vakarų elito klubo“ narius. Antra, Rusijos atotrūkis nuo jų yra labai didelis ir nenugalimas.
Rusija yra neginčijamas „postsovietinės erdvės“ lyderis, o Baltijos šalys velkasi toli iš paskos – dabartinės išvados priklauso ne „rusų propagandai“, o JAV analitikams.
Galima prieštarauti, kad negalima lyginti nepalyginamąjį. Teisingai. Kur Rusija ir kur Pabaltijys pagal, pavyzdžiui, karinę galią?
Palyginti reikia pagal tuos rodiklius, pagal kuriuos save su Rusija lygina patys Baltijos šalių „patriotai“. Jie pastoviai pabrėžia, kad Estija, Latvija ir Lietuva, nors ir yra nepalyginamai silpnesnės ir mažesnės už didžiąją rytų kaimynę, bet už tai turtingesnė, sėkmingesnė, kultūringesnė negu „ruskynas, kuris nuo degtinės stimpa patvoryje“.
Savo BVP jie skaičiuoja tokiu būdu, kad perskaičiavus vienam gyventojui jis bet kokiu atveju pasirodo didesnis už rusišką. „Koziriuoja“ savo algomis – pačiomis didžiausiomis buvusiame SSSR, delikačiai nutylėdami apie savo kainas ir komunalinio ūkio tarifus. Apeliuoja į visokiausius vakarų sėkmingumo reitingus.
Labai gerai, apeliuojame ir mes. U.S. News & World Report gyvenimo kokybės reitingas: Estija – 48 vieta, Latvija – 50 vieta, Lietuva – 56 vieta, Rusija – 31 vieta. Lyderis – Rusija. Verslininkystė: Estija – 45 vieta, Latvija – 55 vieta, Lietuva – 48 vieta, Rusija – 22 vieta. Ir vėl lyderis – Rusija, tarp kitko neginčijamas. Nors ir pralaimi Baltijos šalims verslo viešumo reitinge.
Tačiau patys įspūdingiausi rodikliai randami kultūrinės įtakos ir to, ką amerikiečiai pavadino Movers: „prognozuojamas būsimasis šalies augimas bendrojo vidaus produkto požiūriu pagal perkamosios galios paritetą“, reitinguose. Kitaip sakant, pozityvi dinamika, perspektyvos.
Pagal šiuos dvejus kriterijus Baltijos šalys – vienos iš blogiausių pasaulyje.
Latvija užima priešpaskutinę, 77 vietą pagal kultūros įtakos rodiklį, ir 78 (paskutiniąją) pagal perspektyvas. Lietuva – paskutiniąją, 78 vieta pagal kultūros įtaką ir 76 – pagal perspektyvas. Estija pagal kultūros įtakos rodiklį - 73 vietą pasaulyje ir pagal perspektyvas – 72 vietą.
Ką tai reiškia? Trejos Baltijos šalys per 30 postsovietinių metų nieko nedavė pasauliui, ir pasaulis apie jas nieko nežino. Ir kaip kitaip, jei šias šalis paliko didelė dauguma jaunų, aktyvių, kūrybiškai mastančių gyventojų? Dėl to ir nėra perspektyvų. Kokios gali būti mirštančių šalių perspektyvos?
Dabar palyginsime su Rusija. Rusijos kultūros įtaka – 28 vieta pasaulyje, perspektyvos – 11 vieta.
Viskas gi aišku?
Neišsenkantys rusofobijos sriautai iš Pabaltijo yra susiję ne tik su politiniu užsakymu iš už vandenyno, bet ir su nuoširdžia neapykanta Rusijai, kuri pagimdyta juodu pavydu ir savo didybės manijos susidūrimu su nepilnavertiškumo kompleksu.
Gyvenimas sugriovė Pabaltijo mitus apie savo sėkmingumą ir mirštančią Rusiją. Ir ne tik gyvenimas. Amerikiečiai, štai, taip pat griauna.