„Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga“ (LLRA-KŠS) reikalauja pripažinti negaliojančiais Lietuvos Seimo rinkimus. Lietuvos tautinėms mažumoms atstovaujanti partija mano, kad valdžią remianti žiniasklaida prieš ją paskelbė informacinį karą, dėl ko sąjunga nesugebėjo įveikti 5% barjero. Lietuvos valdžios antipatija šalies lenkams ir rusams seniai pažįstama, o po frakcijos Seime praradimo šalies tautinės mažumos gali tapti „atpirkimo ožiu“, ypač jei sekančią vyriausybę sudarys konservatorių partija.
„Dėl šiurkštų įstatymo pažeidimų LLRA-KŠS nukreipė skundą į VRK, kad rinkimai daugiamandatėje rinkimų apygardoje būtų pripažinti negaliojančiais“, - paskelbė „Lietuvos lenkų rinkimų akcijos“ lyderis Valdemaras Tomaševskis. Anot Tomaševskio, jo partija neįveikė penkių procentų barjero per Seimo rinkimus spalio 11 dieną dėl persekiojimų, kuriuos prieš LLRA-KŠS skatino valdžią remiantys žurnalistai.
Tomaševskis persekiojimais apkaltina konkrečiai televizijos kompaniją Laisvės TV ir žurnalistą Andrių Tapiną.
Pastarieji vadindavo lenkų kilmės lietuvių politiką „Kremliui naudingu idiotu“ ir apkaltindavo bendradarbiavimu su Putinu.
Atidžiai išnagrinėjus, paaiškėja, kad šita tema neapsiriboja politiko ir žurnalisto konfliktu, nes Andrius Tapinas – ne vien tik žurnalistas, bet svarbus Lietuvos prezidentūros mediaprojektas, kuriam didelę įtaką turi konservatorių partija. Šitam „nuomonių lyderiui“ daugelį metų buvo skiriamos lėšos ir jėgos, kad tik sukurti XXI amžiaus informacinę aplinką atitinkantį Lietuvos valdžios propagandos ruporą.
Prieš tris metus buvo net labai ambicinga pastanga išgarsinti Tapiną tarp rusakalbės auditorijos ir padaryti „nuomonių lyderiu“ Rusijoje. Nesigavo, žinoma, bet valdžios propagandos ruporą pačioje Lietuvoje sukūrė.
Tokiu būdu turime ne vien tik Tapino ir Tomaševskio konfliktą.
Kalbama apie informacinį karą prieš Lietuvos lenkų ir rusų koaliciją, kurio užsakovas, Lietuvos vyriausybė, užsibrėžė tikslą – neįleisti Tomaševskio partijos į sekančio Seimo sudėtį – ir pasiekė neabejotinų laimėjimų.
Lietuvos tautinės mažumos buvo eilinį kartą suvoktos kaip grėsmė šalies oficialiam kursui po rugpjūčio įvykių Baltarusijoje. „Lietuvos lenkų rinkimų akcija“ pasižymėjo tapusi opozicija Vilniaus užsienio politikai, kai pasmerkė Baltarusijos vadovybės nepagrįstus kaltinimus ir paragino nesibarti su kaimynais.
LLRA-KŠS frakcija išvengė dalyvauti balsavime dėl Lietuvos Seimo antibaltarusiškos rezoliucijos, kuria Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka buvo paskelbtas neteisėtu, o buvusi prezidento rinkimų kandidatė Svetlana Tichanovskaja – „Baltarusijos tautiniu lyderiu“. Atsižvelgiant į sekančius įvykius galima įspėti, kad nulemiančių užsienio politiką konservatorių kantrybė išseko. Nors konservatoriai ir atstovauja opozicijai, bet kontroliuoja visas valdymo sritis, už kurias atsako Lietuvos prezidentas.
Tuomet buvo pareikšta pagrindinė nuostata: neištikima lenkų ir rusų „penktoji kolona“ savo frakcijos sekančiame Seime turėti negali.
Ne dievai žino kokia užduotis lietuviškai „demokratijai“, kuri pasižymėjo savo disciplina. Lietuvos politinėje istorijoje buvo atvejų, kai prezidentą rinkdavosi pagal JAV nurodymus, neatsižvelgdami net į daugybės rinkėjų balsus. Po tokių pokštų neleisti įveikti 5% barjero partijai, kuri ir anksčiau balansavo ant patekimo į Seimą slenksčio – niekniekis.
Toliau viskas žado būti dar smagiau. Pagal Seimo rinkimų pirmo turo rezultatus konservatoriai turi galimybių grįžti į valdžią ir vadovauti vyriausybei. „Landsbergiečių“ požiūris į tautines mažumas abejonių nesukelia.
Lietuvos lenkams ir rusams gresia galutinis pavirtimas „atpirkimo ožiais“, juos dėdulės Landsbergio siekėjai paskelbs vidaus priešu, kuris nekantrauja sulaukti galimybės parduoti Lietuvą užsienio priešui – Putinui.
Prieš dešimt metų, kai konservatoriai praeitą kartą vadovavo vyriausybei, taip jau buvo. Netitulines tautas tuomet ištiko priverstinis sulietuvinimas, buvo uždaromos lenkų ir rusų mokyklos, draudžiama vadinti tautinių mažumų kompaktiško gyvenimo vietas pavadinimais gimtąja kalba ir reikalaujama savo vardus ir pavardes pertvarkyti pagal lietuvių kalbos rašymo ir tarimo taisykles.
2012 metais nacionalinio konflikto įtemptumas pradėjo nykti, nes konservatoriai pasitraukė iš vyriausybės ir „Lietuvos lenkų rinkimų akcija“, kuri suvienijo lenkų ir rusų jėgas, įveikė penkių procentų barjerą, sukūrė savo frakciją Seime ir net pateko į vyriausybę. Valstybės politikai LLRA įtakos beveik neturėjo, bet lenkų buvimas valdančiojoje koalicijoje žymiai sumažino įtempimo laipsnį tarp Lietuvos ir Lenkijos, kas Vilniuje laikoma reikšmingu užsienio politikos laimėjimu.
Deja dabar lenkų ir rusų politikų aljansas iš sisteminių jėgų sąrašo buvo pašalintas, „landsbergiečiai“ su didele tikimybe grįžtą į ministerijų postus, o prielaidos sąlygoms, kai „neištikima penktoji kolona“ priverstinai yra paverčiama patriotiškais lietuviais, yra seniai susiklosčiusios.
Lietuvoje ir vėl siautėja sunkiausia socialinė ir ekonominė krizė, susikaupti su kuria Vilniaus konservatorijos profesoriaus Vytauto Landsbergio mokiniai nepajėgia.
Viskas, kam jų užtenka – atitraukti gyventojų dėmesį nuo realių problemų ir nukreipti į prisigalvotas. Lietuvos gyventojų daugumai būdingos ksenofobijos išnaudojimas ir lenkų ir rusų paskelbimas vidaus priešais puikiai tinka tokiam atitrūkimui.