Taivane apsilankė Pabaltijo šalių parlamentarų grupė. „Baltijos seserų“ atstovai jau pasiūlė pritarti Lietuvos iniciatyvai ir atidaryti Taivano diplomatines atstovybe Latvijoje ir Estijoje, nežiūrint į tai, kaip tai įvertins oficiali Kiniją. Lietuvai tokia „Baltijos vienybė“ bus užsienio politikos pergalė, bet dar daugiau išloš Rusija: Vilniaus pastangų dėka kinų tranzitas paliks visą Pabaltijį ir pereis i rusų uostus.
Estija turi judėti link oficialaus Taivano pripažinimo – Taibėjuje pareiškė Estijos parlamento deputatas Rijgikogu Matis Milling. Tautos išrinktasis atstovas mano, jog šis procesas turi vykti palaipsniui, žingsnis po žingsnio. Pirmąją būtinąją Taivano pripažinimo sąlyga politikas įvardino oficialios alternatyvinės Kinijos respublikai atstovybės atidarymą Taline.
Akivaizdu, kokia šalis šiuo atveju bus pavyzdžiu Estijai. Šių metų rugpjūtyje Lietuva atidarė oficialią Taivano atstovybę Vilniuje, kuo išprovokavo faktišką diplomatinių santykių su Pekinu nutraukimą. Po to KLR ambasadorius buvo atšauktas iš Lietuvos; Pekinas neketina užgniaužti skandalą ir gražinti ambasadorių į Vilnių.
Žygis lietuvišku keliu baigsis tuo, jog Latvijos ir Estijos santykiai su Kinijos liaudies respublika bus sugriauti.
Pastarieji jau žengia tuo keliu.Tai įrodo pats tas Pabaltijo parlamentarų vizitas į Taivaną. Reikia pripažinti: tai Lietuvos užsienio politikos pasiekimas, kuri svajoja savo konfrontacinę santykių linija su Kinija primesti visai Europai. Pirmas ir pats logiškiausias šios linijos etapas – suagituoti į kovą su „komunistine diktatūra“ dvejas savo „Baltijos seseris“.
Paminėtas deputatas Rijgikogu Matis Milling išreiškė viltį, jog Estijos bendradarbiavimas su Taivaniu ne taps konflikto su Kinija priežastimi, kaip tai atsitiko su Lietuva.
Nepagrista viltis.
Lietuva praktiškai neslepia, jog savo juokingoje kovoje su Padangių šalimi veikia kaip JAV, kuriai reikia sustabdyti kinų įtakos didėjimą Europoje, poveikio agentas, todėl kiekvienas, kas su ja susidės yra pasmerktas santykių su Pekinu degradacijai.
„Ilgalaikis stabilus ir veiksmingas bendradarbiavimas yra įmanomas būtent todėl, kad mūsų visuomenės remiasi tais pačiais demokratijos, žmogaus teisių ir teisinės valstybės principais“, – pabrėžė susitikime Taibėjuje Lietuvos delegacijos vadovas Matas Maldeikis. Į ką Taivano prezidentė atsakė visiems Pabaltijo atstovams, kad jų šalis jungia bendra „išsilaisvinimo iš autoritarinio valdymo ir kovos už laisvę“ patirtis.
Tai yra, projektui jau rengiamas ideologinis pamatas. Pas mus – demokratija, pas juos – diktatūra. Pas mus – laisvas pasaulis, pas juos – totalitarinis režimas. Mes kovojome už laisvę, jie – genetiniai vergai.
Toks metodas Baltijos šalių santykių su Rusija griovimo istorijoje suveikė patikimai. Bet kokia ekonominė prasmė, nauda nacionaliniams interesams, 30 metų eigoje spaudžiama politinių dogmų, triuškinančiai pralošinėjo. Tuo labiau jie pralošia ir atvejyje su Kinija, su kuria nėra tokių gilių ekonominių ryšių, kokie po SSSR sugriuvimo buvo su Rusija.
Ir jau nebebus.
Tarp kitko, apie Rusiją. Istorijoje apie nukreiptą prieš Kinija politiką, Lietuva tokia pat suinteresuota šalis, kaip ir Jungtinės Valstijos. Jos nauda dėl Vilniaus veiksmų daugiau yra vietinio pobūdžio, negu amerikiečiams. Bet be jokių abejonių ji yra.
Jei anksčiau Pabaltijyje kinų tranzito neteko tik Klaipėda, tai prisijungus prie, nukreiptos prieš Kiniją Lietuvos politikos, Latvijai ir Estijai, jo netenka taip pat Ventspilis, Talinas ir Ryga – trumpai sakant, visas kinų krovinių srautas judės per Rusijos uostus Baltijoje.
Bet jau Vilniuje tikrai pasistengs, kad taip būtu. Vien tik Taivano diplomatinėmis atstovybėmis Rygoje ir Taline Latvija su Estija neatsikratys, Bus ir „uigūrų genocido“ pasmerkimas, ir Dalai Lamos priėmimas, ir „kinų grėsmė“ specialiųjų tarnybų ataskaitose. Pastaroji, tarp kitko, jau yra.
Kas žengė link nuožulnios plokštumos, tas ja ir rieda.
Nesunku atspėti, kokiu būdu KLR atreaguos į Baltijos šalių nedraugiškumą. Lietuvos patirtis parodė, jog Pekinas laikosi tvirto principo: šalys kurios veda nukreiptą prieš Kiniją politiką turi netekti kinų pinigų ir galimybės uždirbti Padangių šalies sąskaita.
Todėl, jei anksčiau vyravo hipotetinė galimybė, jog kinų partneriai paprašys „Rusijos geležinkelius“ praleisti jų krovinius į Pabaltijo uostus, tai esant šiuolaikinėms tendencijoms, tie kroviniai garantuotai judės į Ust-Lugą, Vysocką, Primorską.
Kaip tai bebūtu paradoksiška, Lietuva veda prorusišką politiką ir, aptarnaudama JAV interesus, lieja vandenį ant rusiškų girnų, gina Rusijos uostininkų interesus.
Dėl to siūloma Lietuvos URM rusofobus apdovanoti Rusijos Draugystės ordinu. Tiesa, jie nesupras už ką toks apdovanojimas, ir pamanys, jog tai provokacija. Tačiau protingi žmonės iš širdies pasijuoks.