Lietuvos Krašto apsaugos ministerija praneša, kad respublika neatsisakys planuotų karinių ir gynybos išlaidų, kurių numatytas dydis sudaro 2% nuo BVP. Koronavirusas ir jo sukelta krizė neprivertė Lietuvą imtis gynybos biudžeto mažinimo. 2% nuo BVP normatyvas tapo Lietuvai sakraliniu skaičiumi, kuris užtikrina Baltijos šaliai JAV palankumą. Tam, kad gauti Baltųjų rūmų paramą po karinės technikos įsigijimo valstybės valdžia yra pasiruošusi taupyti iš paramos nukentėjusiems nuo pandemijos.
„Nepaisant COVID-19, konvencinė grėsmė neišnyko. Kariniai mokymai – mūsų parengimo ir nulaikymo elementas, todėl privalome kuo greičiau grįžti prie jų įprastos tvarkos. Tam, kad užtikrinti paruoštumą privalome ir toliau išlaikyti finansavimo lygį ne žemesnį nei 2% nuo BVP“, - pareiškė Lietuvos Krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis per šalių – NATO narių gynybos įstaigų vadovų videokonferenciją.
„Konvencinė grėsmė“, kurią mini Lietuvos Krašto apsaugos ministerijos vadovas, yra, žinoma, Rusijos agresijos pavojus. Konvencine ji yra vadinama ta prasme, kad yra pažįstama, visiems aiški ir seniai tapusi lietuvių gyvenimo rutina.
Tiesa, Rusijos agresijos nebuvo, nėra ir nenumatoma, kaip ir neaptinkama jokių jos parengimo požymių. Deja, valdžia daugelį metų nepavargsta įtikinanti lietuvius, kad įsiveržimas tuoj prasidės ir nauja okupacija užpuls Lietuvą.
Kol kas Lietuvą užpuolė visiškai kitoks įsiveržimas. Nekonvencinis pavojus, kuriam šalyje niekas nebuvo pasirengęs. Ir, tarp kitko, koronaviruso sukelta nepaprastoji padėtis perkėlė dvejų ar daugiau procentų nuo BVP gynybai į visiškai kitą plokštumą
Lietuvos Respublikai iš tikrųjų teko mobilizuotis, lietuviška kariuomenė susidūrė su netikėtu tikslu: apginti lietuvius nuo naujo, nematomo priešo, kaip vadindavo koronavirusą COVID-19 kai kurie Europos lyderiai.
Deja niekas Lietuvos vadovybėje už pastaruosius mėnesius nesusiejo karinių išlaidų augimą su gyventojų apsauga nuo naujos infekcijos.
Tame pačiame ministro Karoblio pasirodyme visai nepaminėta mobiliųjų ligoninių statyba kariškiais, humanitarinių krovinių perkėlimas armijos jėgomis, gyventojų biologinės apsaugos įtvirtinimas.
Toks Krašto apsaugos ministerijos resursų pritaikymas būtų politiškai naudingas bei „žmoniškas“.
Nes, nepaisant visos valstybinės propagandos apie „rusišką grėsmę“, karinio biudžeto didinimą dar prieš pandemiją ir ekonominę krizę nepalaikė 52% lietuvių.
„Koronakrizės“ metu, kai Lietuvos gyventojai patyrė ne fantomą, bet realų pavojų, šis skaičius galėjo tik išaugti. Bet ta pati krizė leisdavo politinei vadovybei įrodyti lietuviams, kad išlaidos gynybai – tai tikrai apie jų saugumą. Kad investicijos karinei infrastruktūrai, pavyzdžiui, leis Lietuvai susidoroti su koronavuriso antrąja banga, nesustabdant ekonomikos karantino laikotarpiui.
Vietoj šito Lietuvos valdžia siekia pandemijos intensyviausiu laikotarpiu organizuoti NATO mokymus savo teritorijoje ir platinti karinės technikos parką. Krašto apsaugos ministras dėkoja sąjungininkus už NATO oro policijos misiją Baltijos šalyse ir už internacionalų batalioną Rukloje, kuris tęsia savo treniruotes nepaisant koronavirusą. Pabrėšim, kad neteikdamas jokios pagalbos kovoje su virusu.
Ir tegul kovo mėnesį dėl pandemijos Lietuva apribojo išlaidas gynybai iki 1,7% nuo BVP, dabar šalis sugrįš prie normatyvinių dvejų procentų ir net pati baisiausia ekonominė krizė netrukdys Vilniui tai padaryti.
Rūsti tiesa yra ta, kad sakraliniai 2% (ar daugiau) nuo BVP gynybai reikalingi Lietuvos vadovybei toli gražu ne tam, kad užtikrinti saugumą nuo bet kokio pavojaus, bet JAV lojalumo „pirkimui“.
Donaldas Trumpas taip atkakliai reikalauja iš NATO sąjungininkų atidėti karinėms išlaidoms ne mažiau už 2% nuo BVP, kad aprūpinti amerikiečių karinę pramonę užsakymais. Prieš porą metų europiečiai kukliai pamėgino prieštarauti ir pareiškė: karinį biudžetą padidinsime, bet užsakymais aprūpinsime savo karinės pramonės kompleksą, nes karinė pramonė Europoje išvystyta ir Prancūzijoje, ir Švedijoje, ir daug kur kitur. Iš Vašingtono akimirksniu atskrido grėsmingas šūksnis: Dar paišdykaukit! Mes jums pusę amžiaus nemokamai teikėme karinę apsaugą nuo Sovietų. Nenorite grąžinti 800 milijardų dolerių skolą – pirkite amerikiečių karinės pramonės produkciją.
Savaime aišku, kad šitokia politika skirta visų pirma Vokietijai, Prancūzijai ir kitoms didelėms ir turtingoms Europos šalims. Iš tokių valstybių kaip Lietuva amerikiečių karinei pramonei pasipelnyti beveik neįmanoma, nes jos neturi lėšų apmokėti naujausius šarvuotųjų transporterių bei naikintuvų modelius.
Tačiau tokios šalys atlieka savo vaidmenį. Joms lemta savo pavyzdžiu sugėdinti didžiulius europietiškus sąjungininkus su išties gera perkamąja galia.
Štai todėl Lietuva yra pasiryžusi įsigyti bet kokį „metalo laužą“, kad tik nusipelnyti vadintis JAV pavyzdingu sąjungininku.
Pastaruoju metu Lietuvos įsigytos karinės išdėvos – morališkai pasenę sraigtasparniai UH-60 Black Hawk, Pentagono pripažinti eksploatacijai nebetinkamais šarvuočiai JLTV (Joint Light Tactical Vehicle), vidutinio nuotolio priešlėktuvinės gynybos sistemos NASAMS su seniau naudotomis raketomis – nepajėgs atsispirti karinei agresijai. Rusijos invazijos atveju visi šitie gremėzdai suirs ne dėl Rusijos artilerijos ugnies, bet vien dėl to, kad pamėgins šauti pati.
Vis dėl to Lietuva užsispyrusiai perka šitą surūdijusį laužą ir be to įbrenda į skolas, kad pirkti dar daugiau ir pasiekti 2% nuo BVP karinių išlaidų žymę. Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda žado NATO generaliniam sekretoriui padidinti karini biudžetą iki 2,5% nuo BVP.
Apie jokias išlaidas socialinėms reikmėms arba nukentėjusių nuo pandemijos žmonių ir ekonomikos sričių paramai negalima net kalbėti, kai iškilo klausymas dėl amerikiečių paramos išsaugojimo.
Kad pelnyti savo šeimininko iš už okeano pritarimą, Lietuvos valdžia yra pasiryžusi atsisakyti bet kurių išlaidų savo gyventojų reikmėms.
Ir net pačiais lietuviais.