Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda pareikalavo iš Europos Komisijos pirmininko asmeniškai jungtis į kovą už Baltarusijos AE saugumo užtikrinimą. Šitas pareiškimas – dar vienas iš eilės liudijimų, kad BelAE paleidimo išvakarėse Vilnius praranda savo adekvatumą. Elgesys pasiekė net isterijos priepuolių, kai Briuseliui pareiškiama, kad atsakomybę už nesaugią atominę elektrinę priklauso visai Europos Sąjungai.
„ Tokių iliuzijų, kad AE bus pastatyta kitoje vietoje arba išvis bus sulyginta su žeme, tikriausiai, mes sau leisti negalime. Reikėjo tai daryti prieš 11-12 metų; deja, mes nepadarėme nieko“, - pareiškė Lietuvos prezidentas, kalbėdamas apie Baltarusijos atominę elektrinę.
Nepajėgimo paveikti atominės elektrinės statybos projektą Gardino srities Astravo rajone Baltarusijoje pripažinimas jokiu būdu nereiškia, kad Lietuvos vyriausybė atsisakė savo „didžiosios kovos“. Gitano Nausėdos pozicija yra ta, kad Lietuva privalo reikalauti iš Baltarusijos atitikti Europos Sąjungos atominės energetikos saugumo reikalavimus.
Pačios Lietuvos patirtis, kurią Europos Sąjunga privertė sustabdyti Ignalinos AE, parodo, kad europietiški branduolinės energetikos saugumo reikalavimai iš tikrųjų reiškia branduolinės energetikos likvidavimą.
Būtent to Lietuva iš Europos Sąjungos ir stengiasi gauti.
Naujienos apie tai, kad į Astravo atominę elektrinę buvo atgabentas branduolinis kuras sukėlė oficialaus Vilniaus karštligiškos veiklos bangą.
Per pastarąsias savaites Lietuva pareikalavo iš Europos Sąjungos skirti sankcijas „Rosatomui“ (atominę elektrinę stato Rusijos kompanija). Kreipėsi su dar vienu skundu dėl „neleistinos situacijos“ į Tarptautinę atominės energijos agentūrą (TATENA). Nusprendė įtikinti visus savo vakarų sąjungininkus skirti sankcijas visiems rangovams. O dar skundėsi dėl Astravo atominės elektrinės
Jungtinėms Valstijoms (jau nebe pirmą kartą) ir kažkodėl Armėnijai, gavo iš oficialaus Kijevo draudimą baltarusiškos elektros energijos importui į Ukrainą ir išsiuntė į Minską eilinę protesto notą.
Darydama išvadas iš savo prastos veiklos, lietuviška diplomatija skelbia, kad Briuselis ir kaimyninės šalys išgirdo jos poziciją dėl Astravo AE. Kur jau neišgirstų! Kai Vilnius taip “riekia”! Kitas dalykas, kad šio riekimo rezultatas neakivaizdus.
Latvija ir Estija kol kas taip ir nepasisakė už visuotinį Baltarusijos gaminamos elektros energijos draudimą Baltijos šalių energetikos rinkoje. Europos Komisija iš vis „žaidžia“ Minsko pusėje, įtikindama Lietuvą, kad viskas yra gerai.
„Baltarusija įsipareigojo tęsti bendradarbiavimą su ES branduolinės saugos reguliavimo institucija (ENSREG)“, - atsakė Europos Sąjungos komisarai dėl energetikos ir kaimynystės politikos klausimų į Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos skundą. Jie įtikina Vilnių, kad Baltarusija atominės elektrinės eksploatavimo pradžios išvakarėse laikosi visų branduolinio saugumo reikalavimų.
Vilnius pradeda kaltinti visus ir skelbia pasitikėjimo tarptautinėmis organizacijomis suirimą.
„Pasitikėjimas branduoline energija ir TATENA kaip organizacija esamuoju laiku visiškai priklauso nuo TATENA veiksmų ir atitinkamo atsakymo į nepakenčiamą situaciją Baltarusijoje“, - tokius žodžius prideda Lietuvos Energetikos ministras Žigimantas Vaičiūnas prie skundo dėl baltarusių atominės programos į Tarptautinę atominės energijos agentūrą.
Kitais žodžiais TATENA reputacija tiesiogiai priklauso nuo to, ar organizacija imsis veiksmų prieš Baltarusiją ir „Rosatomą“ ar ne. Jei nesiims, Lietuva ją taip išbars, kad “tateniečiai“ ilgai prisimins.
„Mes vis pabrėžiame, kad Baltarusijos atominės elektrinės projekto neatitikimas visiems branduolinio saugumo reikalavimams priskirs atsakomybę ne vien tik Baltarusijai, bet ir Europos Sąjungoms institucijoms, dalyvaujančioms šiame procese“, - taip jau minėtas Žygimantas Vaičiūnas komentuoja eurokomisarų griežtą atsakymą.
Visi jau suprato, kad Lietuvos manymu Astravo atominė elektrinė Baltarusijoje negali atitikti branduolinio saugumo reikalavimus „a priori“. Nejaugi Lietuva įrengs „kryžiaus žygį“ į Briuselį, kai atominė elektrinė pagaliau bus paleista?
O, gal, Lietuva kreipsis į Europos Sąjungos teismą su ieškiniu prieš Europos Komisiją arba išvis prigrasins išstojimu iš ES?
Tokio lygio pareiškimai, kuriuose savo nacionalinio saugumo suirimu kaltinami ne vien tik Rusija ir Baltarusija, bet ir ištisa Europos Sąjunga – neabejotinas ženklas, kad kovodama su Astravo AE Lietuvos vyriausybė prarado paskutinius adekvatumo likučius. Jo ir anksčiau buvo nedaug, bet dėl to, kad daugelį metų trukusios pastangos sustabdyti atominės elektrinės statybą nedavė rezultatų, oficialus Vilnius, artėjant lemiamai valandai, yra pasiruošęs pasiduoti kolektyviniam pamišimui.
Kokiomis racionalinėmis mintimis nesivadovautų Lietuvos valdžia, nuspręsdama iki galo kovoti prieš atominę elektrinę kaimyninėje šalyje (o jie, neabejotinai, jomis vadovavosi), iracionalumas jų veiksmuose jai seniai užtemdė racionalumą. Kalba emocijos, o ne interesai ir juo labiau ne vertybės.
Astravo AE paleidimo akimirka lietuviškos emocijos jau ne kalbės, tai bus nepakenčiamas klaikus riksmas.
Lietuva kovoje su šituo projektu tai išpūtė „statymus“, kad būsimas pralošimas, kurį konstatuoja atominės elektrinės veiklos pradžia, sukels grupinį priepuolį respublikos vadovybėje. Vilnius tokioje būklėje bus pasiryžęs viskam.