Paskelbta Rusijoje atskiroji iniciatyva panaikinti įsakymą dėl tarybų ir vokiečių Nepuolimo sutarties pasmerkimą sukelia Baltijos šalyse reakciją, kuri artėja isterijos. Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda pažadėjo skirti savo kalbą ES valstybių pirmininkų susitikime Rusijos „istorinio revizionizmo“ politikai. Latvija ir Estija greičiausiai palaikys šią iniciatyvą – globalinės krizės sąlygomis jos neturi svarbesnio klausymo, nei Molotovo-Ribentropo paktas. Šalys, kurios neturi ateities, gyvena tuo, kad kariauja su Rusija dėl praeities.
Prieš keletą savaičių Rusijos Valstybės Dūmai buvo pasiūlytas įstatymo projektas dėl Pirmojo liaudies deputatų suvažiavimo, kuriame buvo pasmerktas tarybų-vokiečių nepuolimo sutarties pasirašymas 1939 metų rugpjūčio 23 dieną, nutarimo panaikinimas.
Įstatymo projekto autorius, deputatas Aleksejus Žuravliovas, aiškinamajame rašte nurodo, kad 1989 metų nutarimas „neatitinka istorinio sąžiningumo principus ir buvo priimtas tų metų vis smarkėjančio politinio nestabilumo, kurį skatino išorinių jėgų spaudimas, sąlygomis“.
„Slaptų protokolų pasirašymo praktika yra būdinga tų laikų diplomatijai, o valstybių ekonominiai ir politiniai interesai tam tikrame regione visada egzistuoja tarptautiniuose santykiuose. Beje, protokolas nenumatė kitų valstybių sienų pakeitimo bet kuriuo būdu, įskaitant karinį. Skirtingai nuo šiuolaikinės padėties, kai „demokratija“ yra eksportuojama „oranžinių revoliucijų dėka“, teisėtų vadovybių numetimo dėka“, - rašo Žuravliovas.
Iš esmės tai yra ne Rusijos valdžios nutarimas, bet mažai įtakos turinčios partijos „Rodina“ (Tėvynė) lyderio atskiroji iniciatyva. Šalies vadovybė nuo deputato Žuravliovo iniciatyvos atsiribojo. Rusijos prezidento spaudos sekretorius Dmitrijus Peskovas pareiškė, kad Kremliuje apie šitą įstatymo projektą nieko nežino.
Bet Baltijos šalims informacinio įvykio menkumas nepakliuvo pavirsti tai tikra „audra stiklinėje“. Baltijos šalių reakcija pasirodė itin neprotinga. Prieš pavienį Valstybės Dūmos deputatą susibūrė ištisi parlamentai, užsienio reikalų ministerijos ir prezidentų kanceliarijos.
Lietuvos Respublikos URM vadovas Linas Linkevičius pasirodė su Rusijos deputato pasmerkimu, apkaltinęs jį istorijos perrašimu. Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Lenkijos parlamentų dalyviai kreipėsi į savo rusiškus kolegas su kolektyviniu prašymu nenagrinėti Žuravliovo pasiūlytą projektą.
“Tarybų sąjungos okupuotos valstybės susivienijo prieš mėginimus perrašyti istoriją ir pateisinti esamą agresyvią Rusijos Federacijos politiką prieš kaimynines valstybes”, - rašo Lenkijos ir Baltijos šalių atstovai ir baigia išvada, kad Žukovo įstatymo projekto registracijos atšaukimas bus pirmu žingsniu tam, kad atkurti jų gerus santykius su Rusija.
Kalbant apie nesąmonę, šioje situacijoje jinai yra štai tokia: visų pirma, visa šita audra kilo dėl visiškai vidinio Rusijos reikalo. Jeigu Valstybės Dūma priims sprendimą, tai 1989 metų nutarimas dėl Molotovo-Ribentropo pakto pasirašymo pasmerkimo nebegalios Rusijos teritorijoje, kas nekaip nepaliečia nei Lenkijos, nei Baltijos šalių.
Antra, šantažuoti Maskvą geranoriškais kaimyniniais santykiais - aukščiausias neadekvatumo laipsnis.
Rusija pastaraisiais metais puikiai gyveno, vystėsi ir tapo stipresnė be santykių su Rytų Europa.
Jokio ypatingo intereso šių santykių atkūrimui ji neturi. Tai Rytų Europa nesiliauna rodanti skausmingą interesą Rusijai. Dažniausiai – klyksmais apie „teroristinę valstybę“, „agresyvią kaimynystę“ ir „istorinį revizionizmą“, bet pasitaiko ir atsargių pastangų paliesti pragmatinio bendradarbiavimo ekonomikoje ir gerų kaimyninių santykių temas.
Rusija paniekiamai ignoruoja Lenkiją ir Baltijos šalis. Gąsdinti ją atsisakymu grąžinti prie gerų kaimyninių santykių visiškai kvaila ir juokinga.
Dar juokingesniu gali būti pavadintas tik Lietuvos elgesys, kuri mėgina Rusijos vidines diskusijas istorijos temomis pavirsti visos Europos „reikalu“.
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda taip buvo įkvėptas deputato Žuravliovo įstatymo projektu, kad nusprendė skirti savo pasirodymą Europos Sąjungos valstybių-narių vadovų suvažiavime Rusijos „istoriniam revizionizmui“.
„Būtina atkreipti sąjungininkų ir tarptautinės bendruomenės dėmesį į tai, kad Rusija sistemiškai mėgina perrašyti istoriją tam, kad pateisinti savo politiką kaimyninių valstybių atžvilgiu, jų valstybingumo nuginčijimą bei Europos Sąjungos ir NATO skaldymą <...>. Prezidentas yra pasiryžęs iškelti šitą klausimą per Europos Tarybos posėdį liepos 17-18 dienomis“, - sakome Nausėdos administracijos pranešime.
„Istorinis sprendimas“ buvo priimtas Lietuvos gynybos Valstybinėje taryboje, kurios posėdis buvo skirtas būtent deputatui Žuravliovui. Nausėda ir kiti Lietuvos vadovai jo metu aptarė Rusijos valdžios (kokios valdžios?!) ketinimus reabilituoti tarybų ir nacių sąmokslą.
Galima gyvai stebėti, kaip kuriama Baltijos mitologija. „Baltijos šalys pasisako prieš Rusijos parlamente nagrinėjamą įstatymo projektą, kuriuo numatoma pripažinti negaliojančiu TSRS Liaudies deputatų priimtą 1989 metais sprendimą dėl slaptų Molotovo-Ribentropo pakto protokolų pasmerkimo ir paskelbimo nebegaliojančiais ir juridiniu atžvilgiu nepagrįstais“, - praneša pagrindinis Lietuvos žiniasklaidos valstybinis televizijos kanalas LRT.
Neišmanantis temą eilinis lietuvis iš šio straipsnio gali padaryti išvadą, kad Kremlius ketina grįžti prie susitarimo su Trečiuoju Reichu dėl įtakos sferų padalijimo Europoje ir vėl įvesti į Baltijos šalis rusiškus tankus.
Kova už praeities interpretacijas tampa Baltijos šalių gyvenimo prasme. Pas juos net esamasis laikas pakliūva į priklausomybę nuo savo praeities versijos aptarnavimo.
Nesvarbu ar yra prasmė Maskvai įvesti kariuomenę į Baltijos šalis, ar ne. Svarbu, kad 1940 metais ji tenai įvedė tankus, o tai reiškia, kad vėl įves. Nesvarbu, ar Kremlius yra pasiruošęs paskelbti negaliojančiu nutarimą dėl Molotovo-Ribentropo pakto pasmerkimo ar ne. Svarbu, kad yra pretekstas pašnekėti apie naujos „okupacijos“ grėsmę.
Iš šalies tai, žinoma, atrodo žiauriai. Globalinės krizės metu, kai Europos Sąjunga neįsivaizduoja, kaip užlopyti vargšą septynerių metų ES biudžetą po Brexit‘o ir Europos ekonomikos žlugimo po koronaviruso, žodį per suvažiavimą prašo Lietuvos prezidentas ir pradeda pasakoti europiečiams apie 1930-ųjų metų įvykius ir įstatymų kūrimą Rusijos Valstybės Dūmoje.
Bet Baltijos šalims tokiame elgesyje nėra nieko keisto.
Šalys, kurios neturi ateities, gyvena praeitimi.
Nei esamuoju laiku, nei praeityje jos kovoti su Rusija negali. Todėl ir kovoja už istoriją.