Dujų kainos Europoje pasiekė absoliutų istorinį maksimumą – 2 tūkstančiai dolerių už tūkstantį kubinių metrų. Europiečiai neįgali pirkti kurą už tokią kainą, o ir dujų tiekimas į kontinentą nutraukiamas. Europos sąjunga tenkinasi savo energetinės politikos vaisias: ilgalaikių kontraktų su „Gazpromu“ atsisakymu, ne paremtos rinkos santykiais energetikos vystymu ir protingų rinkos projektų, dalyvaujant RF, blokavimu. Visa ši veikla buvo įkvėpta „Rusijos sulaikymo“ idėja ir atsiliepė energetikos rinkos degradavimu, dėl ko šią žiemą europiečiams gresia masinis išmirimas sušalus savo butuose.
Savaitės pradžioje buvo pristabdytas dujų tiekimas “Jamal-Europa” dujotiekiu. „Gazprom“ nutraukė dujų tiekimą per „Jamal-Europa“ dujotiekį į Vokietiją, kadangi ten nėra paklausos šioms dujoms. Priežastis?
Už tokias kainas, kurios dabar susiformavo Europos dujų rinkoje, vokiečiai negali sau leisti pirkti dujas.
Pagrindinė ES ekonomika tiesiog neturi tiek pinigų, kad mokėti po 2 tūkstančius dolerių už tūkstantį kubinių metrų – būtent už tokią kainą Europos biržose gruodžio 21 dieną buvo pardavinėjamos dujos.
„Kada visi kalba ir vakarų žiniasklaida rašo apie šitą situaciją, kažkodėl tai pamirštama, jog kitame vamzdžio gale yra vartotojas, ir jis nustato, kiek dujų reikia praleisti vamzdžiu. Jei jis pirks daugiau, bus pumpuojama daugiau. O visi situaciją pateikia tokiu būdu, būk tai „Gazprom“ yra toks klastingas, kad ima ir nepumpuoja. Jis pumpuos, kada iš jo pirks“, – taip „RuBaltic.Ru“ portalui situaciją energetikos rinkoje pakomentavo Nacionalinio energetinio saugumo fondo vedantysis analitikas Igoris Juškovas.
Mikroekonomikoje susiklosčiusi situacija vadinama paklausos degradacija. Prekė neperkama, nes už ją neįmanoma susimokėti. Anomališkai aukšta kaina yra lygiai taip pat bloga kaip pardavėjui, taip ir pirkėjui. Ir tuo pačiu metu situacija rinkoje yra tokia, kad šitos kainos numušti nesigauna.
“RuBaltic.Ru” analitikos portalas daug kartų rašė apie šį rudenį kilusios anomalijos priežastis, kurios rezultate dujų kainos muša visus istorinius rekordus. Šalta 2021 metų žiema, ištuštinusi dujų saugyklas, atsistatantis pasaulinės ekonomikos augimas po praėjusių metų „covid krizės". Tačiau visa tai yra situaciniai veiksniai. Be jų yra dar ir sisteminių priežasčių, dėl kurių būtent Europa tapo pasaulinės energetinės krizės epicentru.
Visos šitos priežastys susivedamos į tai, jog vieninga energetinė Europos rinka daugelį metų buvo griaunama vien dėl Rusijos „sulaikymo“ ir jos buvimo ES šalių energetiniame sektoriuje mažinimo.
Visų pirma, Europa dabar neturėtų tokių problemų, jei jos šalys nebūtų atsisakiusios ilgalaikių sutarčių su „Gazprom“ sudarymo praktikos už fiksuotą kainą, nepriklausančią ir nekintančią nuo rinkos svyravimų. Tačiau profesionalūs kovotojai su Rusiją ilgą laiką ir nuosekliai torpedavo šią praktiką, įrodinėdami, kad „Gazprom“ kainos yra per daug aukštos ir neteisingos. Jas galima ir reikia sumažinti perkant dujas biržoje, kur rusiška produkcija konkuruos su daugeliu kitų pasiūlymų.
Ir štai dabar “kovotojai” gavo klasikinį „už ką kovojo, ant to ir užsirovė“.
Antra, Rusijos buvimui energetinėje rinkoje alternatyvos buvo ne rinkos pobūdžio ir todėl naikino rinką.
Jei konkrečiai kalbėti apie dujų rinką, tai ryškiausias pavyzdys – suskystintos dujos, kurių kaina visada buvo didesnė už „Gazprom“ kainą ir kurias vartotojus privertė pirkti dėl politinių priežasčių – vardan „energetinės nepriklausomybės“ nuo Rusijos.
Donaldas Trampas išsukinėjo rankas vokiečiams, siekdamas priversti Vokietiją, sumokėti už SGD tanklaivius, kompensuojant dešimtmečius besitęsenčią nemokamą JAV karinę apsaugą . Lietuvos vyriausybė išsukinėjo rankas Lietuvos pramonininkams, kad tie pirktų iš „Independence“ SGD terminalo Klaipėdoje amerikietiškas suskystintas dujas, vietoj pigių „Gazprom“ vamzdynų dujų.
Krizės metu tanklaiviai su amerikietiškomis SGD visi kartu savo kursą nukreipė link Azijos, kur už jų produkciją gali susimokėti, o Europa sėdi tuščiomis rankomis. Ta prasme – su pustuštėmis dujų saugyklomis.
Trečia, netgi dabar, artėjančios katastrofos fone, europiečiai nesugeba atsisakyti energetikos panaudojimo kovoje su Rusija. Naujoji Vokietijos vyriausybė pareiškia, kad dujotiekis „Nord Stream 2“ buvo geopolitinė klaida ir jo paleidimą reikia atidėti iki pavasario, iki vasaros. Vokietijos ministrai mano, kad tokiais savo pareiškimais jie gąsdina Putiną, pareiškia jam ultimatumus, šantažuoja, neleidžia jam „užpulti Ukrainos“. Tiesą sakant, tuo jie smogia pačiai Vokietijai, neleisdami nors kiek pasiūlą priartinti prie paklausos ir suformuoti adekvačią dujų kainą.
Vėlgi, tokia politika tęsiasi jau daugelį metų. Visiems energetiniams projektams, kuriuose dalyvauja Rusija, kaišiojo pagalius į ratus, tokiu būdu apribodami pasiūlą energijos rinkoje.
Jie neleido statyti pirmojo „Nord Stream“, „Turkish Stream“, nutraukė „South Stream 2“, o dabar spekuliuoja „Nord Stream 2“. Liaudyje toks elgesys vadinamas „pats sau akis išsilupsiu, kad uošvienės žentas būtų kreivas“.
Ir štai „Rusijos sulaikymo“ energetikos sektoriuje rezultatas - šią žiemą europiečiams gresia masinis išmirimas sušalus savo butuose.
Dujų Europos saugyklose lieka iki sausio, o jeigu ateis šalčiai, tai jos baigsis dar anksčiau. Netgi Vokietija negali sau leisti pirkti dujų dabartinėmis kainomis.
Europos sąjungos šalyse gamyba stoja, o perspektyva būstus šildyti savadarbėmis buržuikomis europietiškiems biurgeriams tampa vis labiau realesnė.
Senutė Europa per žingsnį nuo energetinės katastrofos.
„Rusijos sulaikymo „ bumerangas grįžta tiems, kurie jį paleido.