Baltarusijos krovinių tranzitas per Pabaltijo uostus virsta karšta bulvę, kurią Pabaltijo uostai metinėja vienas kitam į rankas tikėdamasi kuo greičiau ja nusikratyti. Ekonominė logika, remiantis kuria, Latvijai, Lietuvai ir Estijai baltarusiškas tranzitas yra naudingas, atmetama kaip gėdinga. Laimi politinė logika, remiantis kuria, daryti pinigus su šalimi, kuriai JAV įveda sankcijas – parodyti savo politinį nelojalumą siuzerenui. „Pabaltijo seserys“ pradeda rungtyniauti, kuri iš jų daugiau atsidavusi Amerikai.
Lietuvoje istorija dėl tęsiamo, nepaisant įsigaliojusių JAV sankcijų, „Belaruskalij“ produkcijos tranzito, pavirto pigia politine muilo opera.
Lietuvos transporto ir užsienio reiklų ministrai, liaudiškai sakant, supsichavo ir padavė pareiškimus apie atsistatydinimą, Esą, tokia gėda.
JAV sankcijos „Belaruskaliui“ jau veikia, o „diktatoriaus Lukašenkos“ prekės ir toliau eksportuojamos Lietuvos geležinkeliu.
Ir jie laiku nesugebėjo nieko su tuo padaryti.
Lietuvos premjerė Ingrida Šimonytė įsakymo atleisti nepasirašė ir liepė ministrams grįžti į darbą. Pasiaukojančiu triūsu išpirkti savo kaltę Jungtinėms Valstijoms.
Šį sprendimą pasmerkė Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda. Jo nuomone, ministrai suveikė neatsakingai ir turi būti atleisti, kadangi savo apsileidimu jie diskreditavo vertybiškai orientuotą Lietuvos užsienio politiką.
Visiems akivaizdu, jog išsivysčiusi absurdiška melodrama – tai veikiančiojo valstybės vadovo ir konservatorių vyriausybės, kuri nori „nustumti“ Gitaną Nausėdą ir jo kėdėn pasodinti URM vadovą Gabrielių Landsbergį, kova.
Tuo įdomiau, jog laimės tas, kuris įtikimiau įrodys savo atsidavimą JAV ir atliks pagrindinį vaidmenį Lietuvai atsisakant Baltarusijos krovinių.
Kitaip sakant, kas sėkmingiau suveiks prieš Lietuvos interesus.
Kuo gi prezidentas Nausėda pričiupo „landsbergistus“? Tuo, jog jie, tokie principingi, tokie pro amerikietiškai nusiteikę, su tokiu ryžtingumu niokojantys Lietuvos ekonomiką dėl „vertybių politikos“, nesugebėjo sinchronizuoti Lietuvos užsienio politikos su JAV politika. Amerikiečių sankcijos „Belaruskaliui“ jau veikia, o „Belaruskalij“ tranzitas per Lietuvą pratęstas 2022 metams – koks siaubas!
Kartu su tuo visiems farso dalyviams šimtą kartų buvo kartojama, jog JAV sankcijos liečia tik amerikiečių kompanijas, ir Lietuva neprivalo, remdamasi amerikiečių sankcijomis, įvesti sankcijas „Belaruskaliui“. Tai kartojo, tame tarpe, patys amerikiečiai – JAV finansų ministerija. Bet ar gali Lietuva nepasinaudoti galimybe išreikšti transatlantinį solidarumą ir išsitarnauti siuzerenui?
Nors pats siuzerenas to ir neprašo.
Paradoksali situacija.
Politinėje kovoje laimės tas, kas įtikimiau išsitarnaus amerikiečiams ir daugiau kitų pasistengs suduoti mirtiną smūgį Klaipėdos uostui ir „Lietuvos geležinkeliui“, kurie gyvuoja taip pat ir baltarusiškų krovinių dėka.
O taip pat ir trečiam pagal dydį šalies miestui – Klaipėdai, kurios gyvavimas priklauso nuo uosto veiklos.
Ekonominė logika visiškai pralaimi politinei. Tas, kuris kovoje už valdžia remsis nacionaliniais interesais ir nauda Lietuvai, pralaimi iš karto ir visam laikui.
Ši taisyklė tinka ne vien tik Lietuvai.
Estijoje informacija apie tai, jog šalies transporto-logistikos sektorius gauna rekordines pajamas baltarusiškų naftos produktų tranzito, kuris paliko Lietuvą, dėka, vietoje nacionalinio pasididžiavimo sukėlė didelį skandalą.
Estijos statistikos departamento duomenimis, šiais metais Estijos ir Baltarusijos prekių apyvarta pasiekė rekordinį lygį: įvežamo į respubliką baltarusiško mazuto ir tepalų sąskaita Baltarusija pateko į šalių dešimtuką su didžiausia importo į Estiją apyvarta. Estijos uostų ir geležinkelio pelnas baltarusiškų naftos produktų dėka sudarė pusė milijardo eurų.
Estijos žiniasklaida į šiuos palankius duomenis reagavo tokio tipo antraštėmis „Estija remia kraugerišką Lukašenkos režimą“. Šalies vyriausybė priversta teisintis, jog Europos sąjungos sankcijų Estija nepažeidžia.
„Prekių judėjimą kontroliuoja Latvijos muitinė ir Estijos mokesčių-muitinės departamentas, o prekių vežėjai patikrino prekių atitinkamumą sankcijuojamų prekių sąrašui ir pažeidimų nebuvo rasta“, - sakė Estijos URM sekretorė spaudai Kristina Ots – dabartiniu metu užsienio reikalų ministerijoje nėra pagrindo manyti, jog Estijos valstybės įmonė ar kompetentingos įstaigos pažeidė nustatytas sankcijas. Jei apribojimai bus patikslinti arba pakeisti, jų taikymas, suprantama, bus peržiūrėtas“.
Pas Estijos valdančiąją koaliciją nėra tokių galingų konkurentų kovoje už valdžią, kaip Lietuvoje, todėl ten galvoja, jog gali reikšti tokius pareiškimus ir leisti truputi uždirbti Estijos tranzito šakai, kuri ilgą laiką buvo nuostolinga. Bet be vidaus politikos konkurencijos dar egzistuoja ir išorinė.
Argi Lietuva susitaikė su tuo, jog Baltarusijos naftos tranzitas, kuris ją paliko, dabar maitina Estija. Retorinis klausimas.
Šiame pavyzdyje Vilnius save pozicionuos vertybių politikos moraliniu kriterijumi, o Estiją – silpna grandimi europietiško ir transatlantinio solidarumo grandinėje, kuri daro pinigus su „paskutiniuoju Europos diktatoriumi“.
Ir pastarajai tai bus pačios liūdniausios pasekmės. Juk „Pabaltijo seserys“ vieningos tik kovoje su Rusija, o taip jos pastoviai konkuruoja viena su kita dėl europietiškų ir amerikietiškų investicijų.
Kurioje iš trejų Pabaltijo šalių bus regioninis SGD terminalas, kurios šalies sostinėje bus geležinkelio Rail Baltica buveinė (ir kur, atitinkamai, eis pinigai iš ES fondų), kur bus įkurdintas amerikiečių karinis kontingentas? Visa tai yra aštrių intrigų ir žūtbūtinės užkulisinės Lietuvos, Latvijos ir Estijos kovos dalykai.
Šioje kovoje laimės tas, kas vienareikšmiai pademonstruos Briuseliui ir Vašingtonui, jog „solidarumas“ su sąjungininkais iš ES ir NATO jiems brangesnis už niekingą ekonominę naudą, todėl jie pasiruošę nutraukti ryšius su Rusija ir Baltarusija, idant užtikrinti Vakarų geopolitinius siekius Baltijos jūros regione.
Latvijoje, kuri anksčiau pasižymėjo savo pragmatišku požiūriu į Minską, iki tos paprastos minties, panašu jau prisigalvojo. „Mano nuomone, latviškoji užsienio politika labai aiški. Kol mūsų valstybėje į valdžia neateis kitos politinės jėgos, mums labai aišku, kas yra mūsų bendradarbiavimo draugai ir partneriai“, - kalbėjo susisiekimo ministras Talis Linkaits apie tai, jog baltarusiškų ir rusiškų krovinių tranzitas Latvijai jau ne ekonominis, bet politinis klausimas.
Kas liečia Rusiją, tai Maskvoje jau labai seniai suprato tą logiką, kuria gyvena „Pabaltijo partneriai“, todėl dar prieš dvidešimt metų pradėjo naujų Baltijos jūros uostų kroviniams statybą, o paskutiniaisiais 5 metais aktyviai perveda į juos tranzitą.
Jau pats laikas ir Baltarusijai suprasti, jog šiame nuostabiame pasaulyje tik politinis sąjungininkas gali būti strateginiu ekonominiu partneriu.
Ir perorientuoti į Rusiją visa baltarusišką tranzitą, nepasitikint ontologiniu Estijos priešiškumu Minskui.