Kinija blokavo prekių importą iš Lietuvos: KLR muitinės sistemoje tokia šalis daugiau nebeegzistuoja. Informaciją apie tai patvirtino Lietuvos URM ir vietinė pramoninkų konfederacija. Oficialus Vilnius Pekino veiksmus apibūdino „beprecedenčiais“ ir kreipėsi į Europos komisiją pagalbos. Tokiu būdu Lietuva patvirtina, jog ji, amerikiečių džiaugsmui, sąmoningai bando sukivirčyti KLR ir Europos sąjungą.
Prieš keletą dienų lietuviškas leidinys „15 minučių“ pranešė, jog į jų redakciją kreipėsi koks tai nepatenkintas, į Kiniją eksportuojantis medieną, verslininkas. Neseniai jis išsiuntė stambią savo prekės siuntą į Kiniją, bet nesugebėjo jos išmuitinti.
Paaiškėjo, jog Kinijos muitinės sistemoje tokia šalis kaip Lietuva, daugiau neegzistuoja.
„Klientas pasiima per banką dokumentus ir, konteineriams esant netoli uosto, kreipiasi į Kinijos muitinę, susimoka muito mokestį ir prašo išmuitinti prekes. Lygiai tokia pat sistema veikia ir ES. Klientas vakar nusinešė dokumentus į Kinijos muitinę ir jam pasakė, kad Lietuvos, kaip importuotojos, nėra. Ji yra ištrinta“, – aiškino verslininkas anonimas. Tokia situacija susidarė Šanchajaus uoste.Bet lietuviai patikrino ne tik Šanchajaus uostus, bet ir kituose uostuose – analogiška situacija.
Informaciją patvirtino Lietuvos pramoninkų konfederacijos pirmininkas Vidmantas Januliavičius: „Lietuva išbraukta iš muitinės sistemų, tokios šalies Kinijos muitinės sistemoje, panašu, kad nėra. Tai sukelia papildomų problemų eksportuotojams, nes negali išsiųsti, kiek likę tų krovinių“.
„Kad muitinė bando blokuoti prekes iš Lietuvos, yra logiška ir tam nebūtina Kinijos vyriausybės oficialių nurodymų, kad stabdytų importą iš Lietuvos – tai gali būti vidiniai nurodymai, kurie nėra oficialūs. O atsisakyti importuoti prekes iš Lietuvos gali būti daug priežasčių nurodoma – formalių ir neformalių, o mes nesunkiai galime atspėti, kodėl tai vyksta. Kad gali būti sąmoningas blokavimas, visai tikėtina “, – teigė Lietuvos-Kinijos prekybos asociacijos generalinis direktorius Rokas Radvilavičius.
Nesunku atspėti, dėl kokios priežasties Kinija blokavo prekybą su Lietuva.
Prieš keletą dienų Pabaltijo respublikos sostinėje buvo atidaryta Taivano atstovybė, po to Kinija pažemino diplomatinių santykių su Vilniumi lygį, O dabar, keistai susiklosčius aplinkybėms, paaiškėja, jog lietuviškam verslui nėra galimybės bendradarbiauti su Kinija.
Į šį pavyzdį verta atkreipti dėmesį ir kitoms šalims, kurias Lietuva taip pat erzina.
Ką daro Kinija kai jos atžvilgiu kai kas pasielgia nedraugiškai? Visų pirma, ji veikia greitai ir ryžtingai. Antra, niekas Kinijoje nepareiškia garsių pareiškimų, nerengia jokiu sankcinių paketų ir neaiškina, kokiu būdu tos sankcijos veiks.
Lietuvius taip pat nepainformavo, jog jų prekes daugiau nebegalima eksportuoti į Kiniją.
Paprasčiausiai, jiems pateiktas faktas: „Jūsų šalis mūsų muitinės sistemoje neegzistuoja“.
Ką daryti su konteineriais, kurie jau atgabenti arba tik gabenami į Šanchajaus uostą? Retorinis klausimas. „Indėnų“ (t.y. krovinio siuntėjų) problemos kinų „šerifą“ nedomima.
Panašiai normalus žmogus reaguoja į uodą, kuris jį gelią. Uodui beprasmiška aiškinti ar kelti kokius tai reikalavimus. Paprasčiau priploti, ir viskas.
Oficialus Vilnius sureagavo savo firminiu stiliumi: prigrasino Kinijai kolektyviniu visos Europos sąjungos atsaku.
„Mes atsakomųjų sankcijų įvesti negalime, nes neturime galimybės iš muitinės sistemos išbraukti vienos ar kitos Kinijos įmonės. Muitines sistemas reguliuoja EK. Todėl manome, kad dėl to turėtų įsitraukti institucijos ir atstovauti Lietuvai“, – pažymi respublikos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.
Bet kam iš viso reikalingos atsakomosios sankcijos? Patys Lietuvos politikai tikina, jog Kinija negali padaryti kokią tai jaučiamą žalą Lietuvos ekonomikai: tik 1,1% bendros Pabaltijo respublikos eksporto apimties krenta KLR daliai (maždaug 300 milijonų eurų į metus).
Be to, dabar Lietuvos verslas gali tikėtis prekybinių-ekonominių santykių vystymosi su Taivanu.
„Jau geriau palaikyti santykius su išsilavinusia technologiškai išsivysčiusia demokratine šalimi, kurioje gyvena 23 milijonai žmonių, negu su autoritariniu režimu, kuri gali imtis atsakomųjų priemonių, jei jūs padarysite kažką tai tokio su kuo jie nesutinka“, - kalbėjo Lietuvos parlamento grupės santykiams su Taivanu pirmininkas Matas Maldeikis.
Jei laikytis jo logikos, neoficialios Kinijos sankcijos Lietuvai bus naudingos.
Pagaliau, neseniai Landsbergis iš JAV Eksporto-importo banko gavo tiesioginių paskolų 600 milijonams dolerių garantijas. Šių lėšų gali tikėtis ir amerikietiškas verslas, jei jis numato plėsti savo produkcijos realizacijos rinkas Pabaltijo respublikoje.
Tas pats liečia ir lietuvius, kurie pageidauja eksportuoti į JAV. Landsbergis iš anksto išprašė savotišką kompensaciją už sugadintus santykius su Kinija.
Vilnius galėjo pareikšti, jog jis pasiruošęs KLR sankcijoms ir nemano reikalingu aptarti atsakomas priemones. Bet vietoj to ministras kreipiasi pagalbos į Europos Komisiją. Kodėl? RuBaltic.Ru analitikos portalas jau ne kartą atsakė į šį klausimą: nusistatymas prieš Pekiną Landsbergiui ir kompanijai yra daugiau instrumentas, o ne tikslas.
Tikslas kur kas ambicingesnis – sukivirčyti Kinija su Europa, veikiant trečiojo žaidėjo interesams.
Kai kurie Lietuvos politikai to ir neslepia. Štai, pavyzdžiui, visiškai nesenas buvusio Lietuvos premjero ir veikiančio Europarlamentaro Andriaus Kubiliaus prisipažinimas: „Norint iš tikrųjų turėti JAV dėmesį, mūsų santykių su Taivanu stiprinimas yra vienas iš labai protingos politikos instrumentų. Mums Taivanas ir taip rūpi, bet kartu jis duoda ir didžiulį rezultatą“.
„Didžiulio rezultato“ bus dar daugiau, jei Europos Sąjunga parems Pabaltijo respubliką kilus Kinijos „prekybinei agresijai“.
O po to, duos Dievas, Džozefas Baidenas aplankys Vilnių, kad paplekšnoti per pečius savo gerą bičiulį ir principingą „kovotoją už demokratiją“ Gabrielių Landsbergį.
Bet dėl to reikia labai pasistengti.