Latvija ruošiasi atšaukti elektros energijos importo iš Rusijos apribojimus. Apie tai pareiškė Lietuvos Valstybinės energetikos reguliavimo tarnybos pirmininkas Renatas Pocius. Jo žodžiais tariant, toks bus Rygos atsakas į neseniai priimtą Vilniaus sprendimą vienašališkai sumažinti elektros tinklų pralaidumą iš Baltarusijos į Lietuvą. Energetinio kolapso grėsmė ateinančią žiemą verčia Latviją ir Estiją dar stipriau priešintis Baltarusijos AE boikotui, kurį joms bruka Lietuvos valdžia.
RuBaltic.Ru analitikos portalas jau rašė, jog Pabaltijo respublikos nesugebėjo suderinti regioninę elektros energijos prekybos su trečiosiomis šalimis metodiką. Lietuva nusprendė veikti savo firminiame stiliuje - vienašališkai maždaug tris kartus sumažinti elektros tinklų pralaidumą iš Baltarusijos į Lietuvą.
Lietuvos Valstybinės energetikos reguliavimo tarnybos pirmininkas Renatas Pocius pabrėžia, jog toks sprendimas yra nukreiptas prieš kaimyninę šalį: „Latvija jau neskirstys tuos pačius mūsų pajėgumus, kurie šiandien yra, ant savo jungties, tokiu būdu padidindami komercinę prekybą“.
Suprantama, jog Rygą tokia įvykių eiga netenkina. Šios medžiagos ruošimo momentu jokios reakcijos į Lietuvos įžūlumą iš oficialių Latvijos isteblišmento atstovų nebuvo. Bet tas pats Pocius perspėja, jog „atsakas“ artimiausiu laiku, tikriausiai, atskris.
Latvijos ir Estijos operatoriai numato korekcijas jų dvišalėje metodikoje – planuojama naikinti 0,62 koeficientą, ribojantį importą iš Rusijos į Latviją.
Jei tai atsitiks, Latvijos – Rusijos jungties pralaidumas padidės iki 320 megavatų.
Kad suprasti apie ką kalbama, reikia sugrįžti prie dvejų metų senumo įvykių. Tada Latvijos vadovybė nusprendė prekybą elektros energija su trečiomis šalimis perkelti prie nacionalinės sienos su Rusija (anksčiau visi srautai tekėjo per Lietuvą). Krišjans Karinš apie tai kalbėjo, kaip apie bandymą apsaugoti šalį nuo galimo elektros energijos deficito Baltarusijos AE blokados atveju. Iškrentančias energijos apimtis galima bus pakeisti tiekimu iš Rusijos, su kuria, skirtingai nuo Baltarusijos, Latvija yra sujungta elektros perdavimo linijomis.
Lietuvoje baiminasi, jog „nesaugūs“ baltarusiški elektronai prasiskverbs į Pabaltijį kaip rusiški, išgarsėję produkcijos kilmės sertifikatai yra išgalvoti akių dūminimui.
Tikrinti šių dokumentų tikrumą Latvija negali (ir vargu, ar nori). Jai belieka pasikliauti savo rusiškų partnerių garbės žodžiu.
Po praėjusių metų įvykių Baltarusijoje Karinš taip ir nepakeitė savo sprendimo dėl prekybos taško elektra perkėlimo prie nacionalinės sienos. Jis apsiribojo tik politiniais pareiškimais, kurie neturi nieko bendro su energetika.
Kai Pabaltijo respublikų lyderiai vieningu frontu išstojo prieš Baltarusijos AE, Lietuvos, Latvijos ir Estijos specialistai tęsė nepaprastas derybas dėl prekybos elektros energija bendros metodikos.
Galų gale Lietuva nusprendė pamokyti savo užsispyrusius kaimynus. O kaimynai, panašu, ruošiasi pamokyti ją.
Kuo daugiau elektros bus tiekiama iš Rusijos į Latviją, tuo didesnė tikimybė, jog ji buvo pagaminta toje pačioje Baltarusijos AE.
Remiantis BNS šaltiniu duomenimis, labiausiai nepatenkinta Lietuvos elgesiu yra Estija. Jie mano, jog konservatoriai-„landsbergistai“ regione kuria dujų deficitą.
Švelniai sakant, tam parinktas ne pats geriausias laikas.
Dujų kainos Europoje pasiekė naują fantastinę viršūnę: 966 doleriai už tūkstantį kubinių metrų.
Tai sukelia elektros energijos brangimą kaip pramoniniams, taip ir buitiniams galutiniams vartotojams.
„Latvija jau dabar negamina pakankamai energijos savo vartojimui šiandieniniame lygyje. Dabar prasidės elektros mašinų revoliucija. Iš kur imsime įtampą? Latvijoje nėra jokio gamybos didėjimo plano, skurdindamos gyventojus, auga elektros energijos kainos, o gamyba tampa nekonkurencinga“,- rašo Janis Ošleis ..
Su tokiomis pat problemomis susiduria Estija ir Latvija (ypatingai pastaroji – ji yra pati energodeficitinė Pabaltijo respublika).
„Vertinant situaciją rinkoje atsižvelgiant į turimus rinkos rugpjūčio mėnesio duomenis, palyginant su liepa, mes stebime, jog kainų pokyčių 2022 metais prognozės tapo atsargesnėmis. Dabartiniu metu, finansų rinkos instrumentų 2022 metų 1 ketvirčiui laukimas nurodo į tai, jog kainos liks einamajame lygyje. Pagrinde tai susiję su vandens stygiumi stambiuose Skandinavijos HES vandens saugyklose, o taip pat ir su padidėjusia elektros energijos paklausa šildymo sezono metu“, - tvirtina Latvijos visuomeninių paslaugų reguliavimo komisija.
Visa Europa nutilo pirmųjų rudens šalčių išvakarėse. Kiekviena šalis turi būti suinteresuota tame, kad turėti patikimus elektros energijos tiekėjus.
Ir tik Vilniuje susigalvojo sumažinti jungties su Baltarusija pralaidumą!
Pagal kvailumo laipsnį šis sprendimas gali rungtyniauti su Lietuvos ketinimu po trijų mėnesių atsisakyti baltarusiškų trąšų tranzito.
Tarp kitko, krovinių tranzitas – grynai nacionalinis klausimas. Jei Klaipėdos uostas neteks „Belaruskalij“ produkcijos, tai Rygoje, Ventspilyje bei Liepojoje savo galvų pelenais nebarstys. Bet štai, nauja lietuviška prekybos elektros energija metodika gali sukelti problemas kitiems regioninės rinkos dalyviams. Tai tas retas atvejis, kai Latvijos valdžia adekvačiai įvertina situaciją ir bando sušvelninti galimą ekonominį smūgį.
Galima tik stebėtis „dėdulės“ Landsbergio ir jo parankinių mokėjimu sukurti problemas lygioje vietoje. Migracijos krizė, „antivakcerių“ protestai, artima baltarusiško tranzito pabaiga, vaidai su Kinija...
Bendram vaizdui trūksta tik dirbtinės energetinės krizės.
Kad visą tai išsrėbti, Lietuvai, galimai, prisieis skubiai atnaujinti taip nekenčiamos baltarusiškos elektros energijos ankstesnės apimties importą. Bet tai bus žiemą – tokie planavimo toliai Lietuvos konservatoriams nėra žinomi.
Bet kokiu atveju „Baltijos vienybė“ vėl skyla.
Visus metus Ryga, Vilnius ir Talinas nesugebėjo rasti kompromisinę prekybos elektros energija su trečiomis šalimis metodiką. Pas Lietuva ji sava, pas Latviją ir Estiją – sava.
Derybos sklandžiai perauga į išsiaiškinimus, kurie gali baigtis dideliu ir aštriu konfliktu.
Bet daug kas priklausys nuo „generolo Šalčio“.