Tarptautinė kelių transporto sąjunga (IRU) prašo Baltarusijй atsisakyti navigacinių plombų panaudojimo. Nuo rugpjūčio mėnesio 30 d. nurodyti prietaisai privaloma tvarka įrengiami visuose komercinėse transporto priemonėse, kurios kerta Lietuvos – Baltarusijos sieną. Vežėjui viena plomba apsieis 50 eurų, o bendras kompanijų, gabenančių krovinius tranzitu per Lietuvą į Rytus, nuostolis bus skaičiuojamas milijonais eurų per metus. Daugelis iš jų, tikriausiai, keis maršrutą ir įvažiuos į Baltarusiją iš Lenkijos pusės.
Lietuvos vežėjai automobiliais vieni iš pirmųjų pajuto Minsko ir Vilniaus santykių paaštrėjimą po praeitų metų rugpjūčio mėnesio įvykių. Baltarusijos pasienio tarnybos pareigūnai pradėjo griežčiau, nei anksčiau, tikrinti jų vilkikus. Kiekviena prastovos valanda tolimų reisų vairuotojams (tiksliau, jų darbdaviams) apsieina nuostoliais.
„Pas mus yra papildoma patikrinta informacija, jog automobilių tikrinimas tapo aktyvesnis. Stato po rentgenu, tikrina ilgiau. Teisiniu atžvilgiu pareikšti pretenzijų mes negalime. Tikrina, bet lėtai, kaip vežliai. Netgi tas mašinas, kurios važiuoja su tranzitu stato į eilę, sako, jog nėra galimybės jas patikrinti, reikės palaukti“,- skundėsi Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ prezidentas Romas Austinskas.
Jau rugsėjo pabaigoje, to pačio Austinsko žodžiais tariant, situacija ant sienos stabilizavosi. Po incidento su skubiu Ryanair orlaivio nutupdymu Minsko aerouoste ir Romano Protasevičiaus sulaikymo, įvažiavimas į Baltarusiją iš Lietuvos pusės vėl tapo kebliu. Eilės pailgėjo, bet Linava demonstratyviai atmetė Lietuvos URM rekomendacijas vengti kelionių į kaimyninę šalį.
Dabar tranzitinių krovinių operatoriams smogtas naujas smūgis: nuo rugpjūčio mėnesio 30 d. visos komercinės transporto priemonės, įvažiuojančios į Baltarusiją iš Lietuvos, turi įsirengti specialias navigacines plombas.
Šie prietaisai leidžia sekti krovinių judėjimą. Anksčiau juos kabindavo vilkikams, kurie papuldavo už tranzito taisyklių pažeidimą (pavyzdžiui, nukrypdavo nuo nustatyto maršruto). O dabar visi sunkvežimiai, kertantys Lietuvos – Baltarusijos sieną turi naudotis navigacinėmis plombomis. Išimtis padaryta tik tiems vilkikams, kurie vyksta tranzitu iš Kaliningrado srities į tėvyninę Rusijos teritoriją.
Navigacinių plombų sistema aktyviai įdiegiama ir Baltarusijoje ir kituose Eurazijos ekonominės sąjungos (EAES) šalyse. Praėjusiais metais elektroninis automobilių sekimas buvo laikomas, kaip vienas iš kovos su koronaviruso platinimu būdų.
Be to, Baltarusijos Valstybės Muitinės komiteto pirmininko pavaduotojo Andrėjaus Bolšakovo žodžiais tariant, kai kuriais atvejais plomba leidžia kontrolės punktuose sumažinti tikrinimo priemonių skaičių.
Tačiau, Linavos atstovai įsitikinę, jog Lukašenkos siekis yra visiškai priešingas – kertant Lietuvos – Baltarusijos sieną priversti vežėjus turėti papildomų išlaidų.
Viena plomba vežėjui apsieis 50 eurų. Ir tai tik kol kas.
„Verslas bijo, jog plombų taikymo kaina su laiku gali žymiai padidėti. Jei dabar ji kainuoja apie 50 eurų. Iki metų galo ji gali išaugti iki 250 ir daugiau eurų. Tuo atveju, jei neteksime logistinio konkurencingumo, ne tik auto transportas apeis Lietuvą, bet ir laivai teiks pirmenybę Lenkijos ir Latvijos uostams“,- sakė Linavos generalinis sekretorius Zenonas Buivydas.
Apie kokius nuostolius kalbama? Į šį klausimą atsako tas pats ponas Buivydas. Jo paskaičiavimu, bendri vežėjų, kurie veža krovinius į Rytus per Lietuvą, nuostoliai sudaro maždaug 600 tūkstančių eurų į mėnesį. O metų gale tie nuostoliai bus skaičiuojami milijonais.
Tokiu būdu tranzitinių krovinių operatoriai turi pasirinkti. Jie gali, kaip ir paprastai, sudaryti maršrutą kertant Lietuvos -Baltarusijos sieną ir kiekvieną kartą mokėti po 50 eurų (tai geriausiu atveju – jei Baltarusijos muitininkai nepakeis kainų). Arba gali keisti maršrutą.
Jei tas pats vilkikas įvažiuos į Baltarusiją iš Lenkijos arba Latvijos pusės, jam plomba nebus statoma. „Akcija“ liečia išskirtinai Lietuvą. Tai galima pavadinti savotišku mokesčiu už Tichonouskąją.
Lietuvos transporto ir komunikacijų ministras Marius Skuodis laukia, kad artimiausiu metu bus sustabdytas baltarusiškų trąšų tranzitas. Jei jo logika tiksli, tai jau gruodžio mėnesį ir Klaipėdos uostas, ir Lietuvos geležinkelis (LG) atsisakys „Belaruskalij“ produkcijos.
Pabaltijo respublikai tai gresia rimta tranzito krize, kuri pagilės dėl problemų krovinių pervežimų automobiliais sferoje.
Lietuviai mano, jog Lukašenka tikslingai paverčia jų šalį į „juodąją skylę“ transportui. Ir jis žino tikrai, į kurią vietą reikia taikytis!
Reikalas tame, jog pervežimų automobiliais Lietuvoje sektorius ir be to pergyvena nepaprastus laikus. Pandemijos metu daugiau nei šimtas kompanijų nutraukė savo veiklą. O tie, kuriems pasisekė išgyventi, žiūri į kaimyninę Lenkiją, Ten didesnė rinka, ten naudingiau organizuoti verslą, paprasčiau samdyti darbuotojus, pigiau apiforminti licenzija ir t.t
Dar prieš dvejus metus Savesta Consulting kompanija patvirtino, jog tik jai tarpininkaujant iš Lietuvos į Lenkiją perėjo daugiau nei 60 transporto kompanijų. Galimai, po praėjusių metų įvykių šis procesas tapo greitesnis.
„Verslo perkėlimas yra susijęs ir su tuo, jog Lietuva atšaukė savo ambasadorių iš Baltarusijos. Todėl visi automobilių vairuotojai įsidarbina kompanijose, kurios randasi Lenkijoje, - tai paprasčiau ir greičiau“,- paaiškina Savesta Consulting valdybos narys Ignas Voblikas.
Lukašenkos navigacinės plombos taps dar vienu argumentu pagrindžiančiu tai, jog krovinių vežėjams automobiliais verta palikti Lietuvą.
Už Pabaltijo respublika užsistojo Tarptautinė kelių transporto sąjunga (IRU). Ji ragina Baltarusija atsisakyti plombų panaudojimo.
„Tokiu būdu dirbtinai kuriama skirtingų rūšių transporto diskriminacija, kas yra neteisinga transporto operatorių atžvilgiu. Ketinimas įrengti navigacines plombas Eurazijos ekonominėje zonoje dar negatyviau paveiks prekybą ir transportą šiame regione, sukels neigiamus padarinius ekonomikoje ir konkurencingume“, - sakė IRU generalinis sekretorius Umberto de Pretto.
Patys vežėjai kreipiasi į Lietuvos Vyriausybę prašydami pasitarti su kaimynais (Lenkija ir Latvija), kad bendromis jėgomis įtikinti Lukašenką to nedaryti.
Tarp kitko, jis turi visišką teisę pasiūlyti lietuviams kreiptis į Svetlaną Tichounoskąją.
Tegul pabando blokuoti arba pakeisti Baltarusijos Vyriausybės nutarimą – negi be reikalo Lietuvos Seimas jai suteikė prezidento įgaliojimus?